„Per pastaruosius 10 metų internetas pagimdė globalius sąjūdžius, į gyvenimą išleido naują „influencerių“ laidą ir pramogų bei komunikacijos centrus perkėlė mums į kišenes“, – rašė dienraščio „New York Times“ skyriaus „Rytmečio kava“ žurnalistai.
Žinoma, tai, ką čia pateikiau, yra vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Todėl man ir bado akis bei ausis tas dažnai lietuvių naudojamas žodis „influencerių“, kurį žūtbūt norėčiau pakeisti lietuviškesniu. Tik kokiu?
Gal „influenceris“ būtų „įtakotojas“? Kaip „influence“ lietuviškai yra „įtaka“, taip „influencer“ galėtų būti „įtakotojas“, argi ne?
Bėda čia ta, kad žodžio „įtakoti“ jokiame lietuviškame žodyne nėra. Kalbininkai jo nepripažįsta, ir, jei įmanoma, su kalbininkais nereiktų pyktis.
Tad kuo jie siūlytų pakeisti nevartotiną žodį „įtakoti“? Ogi labai paprastai – dviem įprastiniais žodžiais: „daryti įtaką“. Taigi „influenceris“ būtų tas, kuris daro įtaką, žodžiu, tai „įtakos darytojas“.
Kalbant lietuviškai, „influencerių“ nebereikia, užtenka „darančiųjų įtaką“ arba „įtakos darytojų“.
Dabar grįžkime prie dienraščio „New York Times“ skyriaus „Rytmečio kava“ žurnalistų teksto. Toliau jie rašė:
„2019 m. protestai išsiliejo per indo paviršių it pervirę makaronai. Atidžiai pažvelkite šiandien, ir matysite pastarųjų 10-ies metų apmaudo argarsius.
Štai pirmasis tų sąjūdžių buvo „Arabų pavasaris“. Vaisių pardavėjo susideginimas 2010-aisiais Tunise įžiebė nacionalinius protestus prieš korumpuotą, autokratinį režimą.
Tos demonstracijos, plačiai pasklidusios mobiliųjų įrenginių ir socialinių medijų dėka, išsiplėtė per visus Artimuosius Rytus ir pasiekė Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Libiją, Jemeną, Egiptą, Siriją.
Tada Amerikoje iškilo sąjūdis „Užimkite Volstrytą“. Įkvėpti „Arabų pavasario“ taktikos, kontrkultūrai atstovaujančių leidinių redaktoriai 2011-ųjų rudenį Niujorko mieste surengė nepaklusnumo akciją, protestuojančią prieš ekonominę nelygybę ir demokratijos nesėkmes.
Akcija truko kelis mėnesius, ir per tą laiką seseriški protestai iškilo skersai išilgai pasaulio. Akcijos „konstruktyvus nepasisekimas“, kaip sakė vienas jos organizatorių, sukūrė traukos jėgą būsiems protesto sąjūdžiams.
Vienas tokių – sąjūdis „Juodaodžių gyvybės svarbios“, sukurtas trijų radikalių moterų aktyvisčių 2013 m. po to, kai prisiekusiųjų teismas išteisino baltaodį George`ą Zimmermaną, nušovusį ir nužudžiusį neginkluotą juodaodį paauglį Trayvoną Martiną.
Šis paprastų žmonių judėjimas išplito socialinėse medijose, sutelkęs dėmesį į sisteminį policijos smurtą prieš juodos odos amerikiečius.
Moterys sukūrė ir sąjūdį #MeToo, kai 2017 m. aktorė Alyssa Milano padrąsino žmones, ypač moteris, per tviterį prabilti apie savo išgyventus seksualinius prievartavimus.
Daugelis prabilusiųjų apkaltino gerai žinomus asmenis verslo, pramogų, politikos pasauliuose, įskaitant Harvey Weinsteiną ir Mattą Lauerį, baisiu lytiniu elgesiu.
#MeToo ir tokie lygiagretūs sąjūdžiai kaip „Time‘s Up“ („Laikas baigėsi“) atspindėjo platesnį polinkį į feministinį aktyvizmą. 2017 m. sausį milijonai dalyvavo moterų žygiuose visame pasaulyje (tai masinės demonstracijos, pasireiškusios per feisbuką).
„Žygiuokime už savo gyvybes“ – Amerikos gimnazijose vykusias šaudynes išgyvenę jauni žmonės JAV sostinėje 2018-ųjų kovą subūrė per du šimtus tūkstančių žmonių, demonstruojančių už tai, kad būtų sugriežtinti šaunamųjų ginklų įsigijimą reguliuojantys įstatymai ir kad, idant tai pasiektų, jauni žmonės registruotųsi kaip rinkėjai ir pasinaudotų savo teise balsuoti.
Galop, klimato streikai: švedų aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg užvedė kassavaitinius moksleivių protestus, reikalaujančius iš vyriausybių imtis veiksmų klimato kaitai pasitikti.
Šis jaunimo vadovaujamas judėjimas pakvietė milijonus jaunuolių skersai išilgai pasaulio dalyvauti daugiau nei trys tūkstančiai šešiuose šimtuose žygių vien rugsėjo mėnesį.
Ką visi šie protestuojantys sąjūdžiai turi bendro? Ogi tai, kad jiems vadovauja jauni žmonės, naudojantys socialines medijas lyderių neturintiems, decentralizuotiems sąjūdžiams įžiebti – tokiems, kaip tebesitęsiantys protestai už demokratiją Honkonge.
Kai kurie Honkongo rajonai išgyvena protestus jau nuo 2018-ųjų birželio pradžios. Demokratijos reikalaujantys protestuotojai pakartotinai susirėmė su valdžios pareigūnais ir išprovokavo tarptautines diskusijas apie tai, kaip ir ar Pekinas atkurs savo centrinį autoritetą.
Rugpjūčio 23-iąją protestuotojai susikibo rankomis į per visą Honkongą nusidriekusią žmonių grandinę, taip įsakmiai paminėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį.
Visi šie sąjūdžiai skelbė plačias misijas ir vizijas, besisėmusias stiprybės iš demokratijos supratimo, feminizmo, rasinio teisingumo, teisės imigruoti, ekonominės lygybės ir klimato sąmoningumo.
Be to, šie sąjūdžiai parodė interneto kaip masių organizavimo įrankio ir stiprybę, ir ribas, - rašė dienraščio „New York Times“ skyriaus „Rytmečio kava“ žurnalistai.
Tai, kad „iškilo nauja nenutrūkstamų protestų banga“, pastebėjo ir žurnalo „New Republic“ apžvalgininkė Osita Nwanevu.
Beveik iš karto po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas 2017-ųjų sausį išleido įsakymą, draudžiantį keliautojams iš kai kurių daugiausia musulmoniškų šalių patekti į Jungtines Amerikos Valstijas, daugelį oro uostų skersai išilgai Amerikos užplūdo aktyvistai, politikai, įžymybės ir eiliniai žmonės, pasiryžę reikšti savo pasipiktinimą ir paremti tuos, kurie taip staigiai sulaikyti nuo kojos kėlimo į Ameriką“, – rašė apžvalgininkė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
