Nuomonės

2020.01.07 15:21

Rūta Juknevičiūtė. Ar jūs išdrįsite?

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė2020.01.07 15:21

„Kaip jūs drįstate?“ – pasaulio lyderius dar praėjusių metų rudenį auklėjo klimato aktyvistė Greta Thunberg. Klimato kaita, galima sakyti, buvo vienas labiausiai eskaluojamų klausimų praėjusiais metais. 

Priešpaskutinę metų dieną Vyriausybė pritarė atnaujintam kovos su klimato kaita planui, kuriam įgyvendinti reikės per 14 mlrd. eurų. Taigi planas ambicingas ir išties drąsus. Tačiau praėjusių metų patirtis rodo, kad ne taip drąsiai buvo imamasi spręsti aplinkosaugos klausimų, kurie yra visai šalia, tos pačios valdžios panosėje.

Degusi Alytaus gamykla apnuogino aplinkosaugininkų aplaidumą. Taršos tyrimų rezultatai uosto teritorijoje apnuogino problemas, kurias klaipėdiečiai kėlė jau ne vienerius metus. Krovos dulkes matantys, smarvę ir triukšmą kenčiantys uostamiesčio gyventojai irgi ne kartą kėlė klausimą „Kaip jūs drįstate?“. Tačiau kol kas sulaukė tik sprendimų dar labiau plėsti uosto krovos apimtis.

Lietuvos lyderiai viešai ne kartą taip pat deklaravo didžiulį susirūpinimą klimato kaitos klausimais.

Štai metų pabaigoje paskelbtame komentare Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad mūsų šalis „nebegali ilgiau stovėti nuošalyje nuo globalių problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimo“.

Prezidentas teigė, kad reikia daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą, be to, visus Lietuvoje priimamus įstatymus būtina vertinti atsižvelgiant į galimą poveikį klimatui.

Krovos dulkes matantys, smarvę ir triukšmą kenčiantys uostamiesčio gyventojai irgi ne kartą kėlė klausimą „Kaip jūs drįstate?“. Tačiau kol kas sulaukė tik sprendimų dar labiau plėsti uosto krovos apimtis.

Ir, atrodo, Lietuva kartu su kitomis šalimis žengia koja kojon bandydama spręsti aplinkosaugos klausimus. Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kurį palaimino Vyriausybė, bus vykdomas 2021–2030 metais.

Europos Sąjunga yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.

Jau skaičiuota, kad kovos su klimato kaita planui įgyvendinti Lietuvai reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų.

Planai ambicingi, tačiau tiems, kurie taršą kasdien mato pro savo langus, jie gali pasirodyti gana dviveidiški. Valdžia žiūri toliaregiškai, tačiau arti esančias problemas dažnai pražiūri.

Gruodžio viduryje Vyriausybė patvirtino bendrąjį Klaipėdos uosto planą, nors dalis klaipėdiečių jam priešinosi protestais. Tas bendrasis planas numato maksimalią uosto plėtrą. Jei kalbėtume skaičiais, plėtra būtų galima nuo esamų 557 iki 837 hektarų.

Greičiausiai niekas nedrįstų ginčytis, kad investicijos ir didėjantis uosto konkurencingumas Lietuvai atneš naudos. Tačiau tie patys klaipėdiečiai jau eilę metų piktinasi vis labiau į miestą besiplečiančiu uostu ir jo įmonių keliama tarša. Šalies prezidento tėvas, gyvenantis uosto pašonėje, tą taršą greičiausiai pats mato.

Ne kartą teko lankytis klaipėdiečių butuose, kurių langai tiesiai į krovą. Į orą kylančios juodos krovos dulkės matomos plika akimi. Klaipėdiečiai ne kartą demonstravo, kaip perbraukus pirštu palangę, šis pasidengia juodu nešvarumų sluoksniu. O kur dar nuolatinė smarvė ir triukšmas, kuris žmonėms neleidžia miegoti naktimis? Uostas neužšąla, dirba 24/7 režimu. Ir yra vienas labiausiai priartėjusių prie miesto centro Europoje. Mėgstama sakyti, kad ir vienas ekologiškiausių Europoje, nors tai skamba gana ironiškai įvertinus nuolatinius gyventojų skundus dėl taršos.

2018 m. Klaipėdos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršijo normas 61 dieną, kai įstatymai tokį užterštumą leidžia tik 35 dienas. Taigi oras buvo teršiamas kone dukart daugiau, nei galima, tačiau tada skambių politikų lozungų ir susirūpinimo dėl klimato kaitos, pramonės poveikio aplinkai nesigirdėjo.

Dar lapkritį Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atlikti dirvožemio tyrimai, kurie parodė, kad kai kuriuose rajonuose tarša chromu viršijo keliolika kartų. Tada dar kartą dirvožemį tyrė Klaipėdos nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Ir tada klaipėdiečiai nuraminti: chromas normų neviršija. Panašius raminimus uostamiesčio gyventojai iš valdininkų girdėjo ir anksčiau. Suprask, kad taršą jie išsigalvoja, per daug sureikšmina, reaguoja pernelyg isteriškai. O uosto verslininkai ne kartą tikino, kad plika akimi matoma tarša yra ne jų veiklos rezultatas, o viso labo miesto dulkės. Pavyzdžiui, transporto.

2018 m. Klaipėdos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršijo normas 61 dieną, kai įstatymai tokį užterštumą leidžia tik 35 dienas.

Vilnius tokiu atveju turėtų būti dar labiau užterštas miestas. Automobilių čia zuja kur kas daugiau. Greičiausiai vilniečiai patys gali sau atsakyti, ar jiems irgi kasdien nuo palangių, net grindų tenka valyti juodulius, o pravėrus langą norisi užsikosėti.

Beje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teiginiai apie tai, kad taršos nėra, irgi greit subliuško. Gruodį savo tyrimus paskelbė ir Lietuvos geologijos tarnyba. Tada nustatyta, kad chromas ribas vis dėlto viršija – nuo 7,6 iki 16,9 kartų.

Tarša Klaipėdoje yra tik vienas iš pavyzdžių. Gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje apnuogino aplinkosaugininkų aplaidumą. Paaiškėjo, kad ekologinė bomba tiksėjo dar prieš gaisrą. Įmonė, kurioje jis kilo, buvo viršijusi leistiną laikyti padangų kiekį, be to, jos buvo laikytos netinkamoje vietoje – už įmonės ribų.

Dar daugiau klausimų kilo, kai gaisro vandenį Aplinkos ministerija rekomendavo išleisti į Nemuną. Alytaus savivaldybė inicijavo savus tyrimus, kurie rodė šimtais kartų padidėjusį užterštumą kenksmingomis dalėlėmis. Tokiais rezultatais netikėjo ir stebėjosi aplinkos ministras. Galiausiai paskutinieji tyrimai parodė, kad vanduo po beveik 10 dienų trukusio gaisro neužterštas.

Praėjusiais metais aistras kaitino ir miškų kirtimai po to, kai Vyriausybė padidino kirtimų normas.

Sprendžiant aplinkosaugos klausimus, kiekvienas gyventojas raginamas pradėti nuo savęs: rūšiuoti atliekas, sumažinti vartojimą ir t. t. Tačiau ar jiems rodomas pavyzdys įkvepiantis? Šiemet įsigalios naujas automobilių mokestis. Kritikai į jį žiūrėjo skeptiškai: esą mokestis, kuris turėjo padėti mažinti taršą, tapo tik automobilių registracijos mokesčiu. Be to, rinkliavos kol kas išvengs sunkiasvorių automobilių savininkai ir ūkininkų, kurių apstu Seime, technika.

Pats valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą buvo kritikuojamas, nes važinėja ypač taršiu ir prabangiu automobiliu.

Ar politikai rodo pavyzdį ir realų susirūpinimą gamta, kai užsitveria miškus neva ten laikydami danielius? Minėtojo R. Karbauskio verslo įmonė dėl to jau buvo sulaukusi aplinkosaugininkų dėmesio. Aplinkos ministras ir pats buvo pasiprašęs leidimo aptvare laikyti dešimtis danielių.

O kur dar elito medžioklės Kuršių nerijos nacionalinio parko rezervatuose? Ar tas elitas išdrįs pradėti demonstruoti meilę gamtai nuo savęs?

Toliaregiškas Vyriausybės kovos su klimato kaita planas neretai prasilenkia su vidaus sprendimais. Su verslo interesų kėlimu aukščiau nei gyventojų sveikatos, jų gyvenimo kokybės klausimai. Tie milijardai, kuriuos krapštys Lietuva, kad galėtų įgyvendinti įsipareigojimus ES, atrodo labai didelė suma. Bet šalies vadovai dėl jų bent jau suka galvą. Gana ironiška, kai, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūra, uosto teritorijoje įrengusi oro taršos matavimo vietą, neturėjo lėšų įsigyti duomenų perdavimo įrangą.

Tačiau tai tik smulkmeniškos detalės, o klimato atšilimas – globali problema. Mozaika, kuri susideda iš daugybės problemų ir klausimų. Tik kaip išspręsti dideles problemas, kai nematai mažų? Ir ar kas nors išdrįs, kai nepaleidžia nuojauta apie ateisiančias investicijas, o čia pat gyventojai protestuoja, piktinasi užterštumu, dvejopais standartais ir aplinkosaugininkų neveiksnumu.

Taip pat skaitykite