Nuomonės

2020.01.03 11:24

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Gerovė kainuoja. Gyventi reikės apdairiau

Ramunė Sotvarė-Šemetienė , apžvalgininkė2020.01.03 11:24

Švelni Kalėdų pasaka baigėsi. Spygliuočių ir namų puošyba, jaukūs vakarai su šeima nuslinko į vakar dieną kartu su paskutiniu mišrainės šaukštu ir pribaigtu paskutiniu žąsies sparnu. 

Ilgai laukti Naujieji – nauja realybė, įsitvirtinusi su lauktomis arba neprašytomis dovanomis, kurios palengva, o po to jau visai rimtai pastumdys ir planus, ir sprendimus.

Pirmiausia nauja realybė pasijus senų automobilių rinkoje. Kiekvieno jų savininkas turėjo prabusti su nerimu ant dar neatgavusios ritmo nuo švenčių širdies. Gal dar būtų laikęs, bet reikia „stumti”, nes jau po pusmečio atsikratyti seniena bus daug sunkiau. Tik ar kas ją ims, jeigu jau girdėjo apie tą registracijos mokestį, kuris be gėdos meluojant dangstomas rūpesčiu dėl švaresnės aplinkos.

Senas ir sukiužęs automobilių parkas įšaldomas kaip specifinis posovietinis kultūros paveldas su specialia mokestine valstybės apsauga.

Kiek kitaip šie metai atrodys kitoje, nekilnojamojo turto rinkoje. Mažėjanti neapmokestinama kartelė įtraukia į šio mokesčio sistemą daug daugiau žmonių. Ypač gyvenančių Vilniuje ar norinčių peršokti iš kuklios ekonominės klasės būvio į aukštesnės kokybės.

Ši naujovė gali paskatinti skirtingiems veiksmams. Šeimose gali įvykti nemažai turto perrašymo sandorių, tokių pusiau fiktyvių, kai keičiasi jo turėtojas, bet naudotojas lieka tas pats. Bet gali būti ir rimtesnių reikalų. Tokių, kaip kainų korekcija, šiokia tokia rinkos stagnacija. Mat didėjantis nekilnojamojo turto mokestis nuo šiol tampa dar vienu papildomu veiksniu, kuris paplonins ne tik pasiturinčiųjų, bet ir labai vidutinių pajamų gyventojų piniginę. Gerovės valstybėje už geresnį gyvenimą reikia daugiau mokėti. Nuo dabar tai jau taisyklė.

Tarsi numatydama šiuos ką tik prasidėjusiųjų metų nepatogumus ta visur lendanti valdžios ranka žada pabarstyti eurų vaikams, tėvams, pensininkams. Silpnesniems, tarsi pagal klasikinį gerovės modelį. Tik tokį savotišką, kai dėl tos priežasties semiama iš kelių fondo ar klimato kaitos programų.

Gausit dešimt, o už tai dar dešimt metų be asfaltuoto kelio dulkėse arba perpučiamam daugiabutyje be renovacijos.

Įdomi tokia logika, kuriai perprasti ir visų metų gal nepakaks.

Vienam truputį padidės alga, bet priteklių nuims nekilnojamas turtas. Kažkas gal nudžiugs gavęs didesnę paramą vaikui, bet ją suės didesnis akcizas.

Judėjimas ratu, kai iš tiesų niekur nenuvažiuoji, bet, jeigu labai nori, gali skaičiuoti kilometrus. Sprendimai pernykščiai – bet lyg iš praėjusio amžiaus.

Tokie štai žada būti tie, kaip visada laukti ir garsiai sutikti 2020 metai. Erzinantys smulkmenišku valdžios knaisiojimusi po šeimų biudžetus be aiškiau matomo tikslo ir nesprendžiant anei vienos realios valstybės problemos.

Apibendrinantys ir vainikuojantys vienos nykiausiųjų nepriklausomos Lietuvos valdžių būvį. Mokantys, kad rinkėjų negalvojimas per rinkimus išvirsta labai keistu atsitiktinių žmonių galvojimu apie tai, ko jie niekada nesuprato, niekada nesimokė, bet labai norėjo įrodyti, kad yra kitaip.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt