Savaitgalį Kryžių kalne įvykęs incidentas, kai turistai iš Kinijos išniekino Honkongo protestuotojų paramai skirtus kryžius, nėra eilinis vandalizmo įvykis ir privalo būti rimtai apsvarstytas bei ištirtas.
Tai jau nebe pirmas šiais metais Lietuvoje įvykęs atvejis, kai Kinijos piliečiai piktavališkai nesilaiko pamatinių demokratinių normų bandydami „apginti“ oficialią Pekino poziciją jautriu Honkongo klausimu. Kyla grėsmė, kad nepakankamai griežta reakcija į tokius incidentus juos gali paversti sistemiškais, todėl būtina nubrėžti aiškias „raudonąsias linijas“ ateičiai.
Kryžių kalno atvejis priminė Švedijoje 2018-aisiais įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo turistai iš Kinijos. Į vieną iš Stokholmo viešbučių Zengų šeimyna atvyko penkiolika valandų anksčiau – gerokai prieš įsiregistravimo laiką. Negavę kambario ir pradėję trikdyti darbą jie buvo paprašyti palikti viešbutį ir grįžti tinkamu laiku, tačiau tai padaryti atsisakė. Viešbučio darbuotojai iškvietė policiją, kuri išvesdino nepaklusnius svečius. Staiga Zengų šeima ėmė šaukti apie susidorojimą, vienas iš jų krito lyg negyvas, o visas šis šou buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Galiausiai policija nuvežė Zengus prie traukinių stoties, kuri savo pavadinime turėjo žodį „kapinės“.
Šis absurdiškas, tačiau – atrodytų – nekaltas incidentas tapo rimtu diplomatiniu susidūrimu: Kinijos ambasada apkaltino Švedijos policiją įvykdžius nusikaltimą prieš Kinijos piliečius ir pažeidus žmogaus teises, o šalies valdžią – tai dangstant. Pekino kontroliuojama žiniasklaida ėmėsi propagandos kampanijos ir teigė, kad turistai iš Kinijos buvo nuvežti į kapines.
Šis incidentas įvyko iš karto po to, kai Stokholme apsilankė Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, o Švedijos valdžia išreiškė protestą dėl jos nuomonė dėl politinių priežasčių Kinijoje suimto savo piliečio. Galbūt tai – tik atsitiktinis sutapimas. Tačiau tai gali būti ir gerokai rimčiau, jeigu būtų įrodyta, jog turistai iš Kinijos buvo instruktuoti Pekino išprovokuoti incidentą su Švedijos policija. Be abejo surinkti pakankamus įrodymus yra itin sudėtinga, todėl tik galime spėlioti, kaip buvo iš tikrųjų.
Tačiau nėra neįmanoma, kad šios autoritarinės valstybės turistai gali būti panaudojami politiniais tikslais. Kinijos piliečiai yra įstatymu įpareigoti padėti šalies saugumo struktūroms, tad yra pagrindo daryti prielaidą, kad tokie incidentai, koks 2018-aisiais įvyko Švedijoje, o prieš porą dienų – Kryžių kalne – gali būti garsiojo įstatymo praktinio veikimo išraiška.
Tokiam veikimo metodui apibūdinti naudojama „įtikinamo paneigiamumo“ (angl. „plausible deniability“) sąvoka. Ji dažniausiai nuskamba tuomet, kai valstybės panaudoja nevalstybinius veikėjus savo politikai vykdyti. Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – įvairioms misijoms Sirijoje vykdyti Rusijos samdoma privati karinė grupė „Vagner“. Situacija, kai yra itin sudėtinga įrodyti ryšį tarp užsakovo ir vykdytojo labai apsunkina galimybę demokratinėms valstybėms reaguoti į tokį elgesį ne tik kaip konkretaus privataus veikėjo nusikaltimą, bet ir nubausti už jos stovinčią valstybę. Būtent todėl ši praktika vis dažniau naudojama nedraugiškų autoritarinių valstybių veiklose, nukreiptose prieš Vakarų demokratijas.
Švedijos pareigūnai griežtai atmetė bet kokius Kinijos atstovų kaltinimus ir savo principinga pozicija parodė, kad netoleruos tokio manipuliatyvaus elgesio. Incidentas Kryžių kalne taip pat yra proga nubrėžti aiškias raudonas linijas – kertinius demokratinėje valstybėje veikiančius principus, kurių pažeidėjai neliks nenubausti. Ypač, jeigu būtų įrodyta, kad tai – daugiau nei vandalizmas.
