Nuomonės

2019.12.23 18:50

Darius Indrišionis. Dėl visko kaltas 112. Ir taip visada

Darius Indrišionis 2019.12.23 18:50

Praėjusią savaitę portale Lrt.lt buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „Apie galimą pavojų sankryžoje pranešusią moterį nustebino 112 darbuotojų poelgis – tiesiog numetė ragelį“. 

Nuo pat įsikūrimo, Bendrasis pagalbos centras (BPC) periodiškai tampa vienokių ar kitokių viešų užsipuolimų objektu, o kita pozicija – pačių BPC pareigūnų ir darbuotojų, priimančių pagalbos skambučius, retai išklausoma. Nors pagal išsilavinimą esu istorikas, tačiau jau trečius metus dirbu BPC, priimu pagalbos skambučius, ir manau, kad reikia visuomenei atskleisti kitos pusė – BPC pareigūnų – nuomonę. Kitaip sakant, kas už mus pastovės, jei ne mes patys?

Pirmiausia, trumpas ekskursas apie jau minėtą straipsnį. Kadangi pats dirbau tą pamainą, kai susiklostė „galimas pavojus sankryžoje“, poziciją turiu pakankamai aiškią. Situacija buvo tokia, kad vienoje gan judrioje Vilniaus sankryžoje (Geležinio Vilko g. ir Mokslininkų g.) kurį laiką neveikė šviesoforas. Į BPC paskambino keli piliečiai, kurie reikalavo tvarkyti susidariusią situaciją.

Skambinantieji nežinojo, kad BPC neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus, staiga išnyksta šviesoforų gedimai (atsiranda dingusi elektra, atvažiuoja vėluojantis autobusas, nustoja lyti ir pradeda šviesti saulė...) – taigi buvo informuoti, kad šiuo klausimu reikėtų kreiptis į tarnybas, atsakingas už šviesoforų priežiūrą. Vienus skambinančiuosius toks atsakymas tenkino, kitų – nelabai.

Tada iš kai kurių skambinančiųjų pasigirdo raginimai – juk tai yra pavojus! Bet ar tikrai nereguliuojama sankryža yra pavojus? Iš vienos pusės – taip, tai pavojus. Jei esi neblaivus ar tiesiog nedėmesingas pėstysis. Arba vairuotojas, kuris nesugeba saugiai pravažiuoti per nereguliuojamą sankryžą. „Bet juk yra toks dalykas kaip prevencija!“, – galėtų sušukti skaitytojas.

Taip, yra. Tačiau nereguliuojamų sankryžų – daugybė. Ir ne vien jose nutinka nelaimės. Kartais tragiškas eismo įvykis gali nutikti ir daugiabučio namo kieme: visi puikiai suprantame, kad visur, kur gali nutikti nelaimė, nepastatysi budinčio policininko – reikalingas ir mūsų pačių sąmoningumas bei atsargumas.

Tačiau būkite sąmoningi, mieli skaitytojai: tuo laiku, kai skambinate į BPC dėl neveikiančio šviesoforo ar dingusios elektros, kas nors kitas galbūt negali prisiskambinti dėl gaisro, tragiškos avarijos ar į automobilį kelių marozų prievarta grūdamos merginos.

„Tokia iš jūsų čia ir pagalba...“, – deja, tenka kartkartėmis išgirsti iš pranešėjų. Iš tiesų – neretai pasitaiko atvejų, kad negalime niekuo padėti. Negalime sustabdyti iš trūkusio radiatoriaus bėgančio vandens – tik patarti, kur kreiptis. Negalime pasakyti užsiblokavusio telefono PIN kodo, nes tikrai jo nematome. Negalime priversti į šeimą sugrįžti kairėn nužengusio vyro, negalime priversti sūnaus prižiūrėti savo vienišus, vargstančius tėvus. Ir išsileidusios padangos pripūsti, ir sniego nuo jūsų takelio nuvalyti – negalime. Beglobių kačiukų ir šuniukų priglausti, deja, irgi negalime – tam yra prieglaudos. Ir butelio padėti išgerti (būna ir tokių prašymų!) – negalime. Daug ko mes, BPC pareigūnai, negalime. Bet daug ir galime.

Nevardinsiu gausybės įvairių situacijų, kada BPC pareigūnai yra pasirengę priimti pagalbos prašymą ir nedelsiant perduoti jį pagalbos tarnyboms: ugniagesiams, policijai, GMP ar aplinkosaugininkams. Visas šias, tikrai skubios pagalbos reikalaujančias situacijas, vienija tai, kad yra kilęs realus pavojus žmonių gyvybėms, sveikatai, turtui, orumui ar viešajai tvarkai. Kai reikia imtis skubių veiksmų tam, kad padėtume žmonėms, kad apsaugotume juos. Laimei, dauguma skambinančiųjų tai supranta ir numeriu 112 skambina tikslingai – būtent tokiais atvejais. Deja, esama žmonių, kurie linkę manipuliuoti: o kas atsakys, jeigu...?

Vieną sykį turėjau įstabų pokalbį su moterimi, kuri ką tik susipyko su savo sugyventiniu, trenkė durimis ir išėjo į savo motinos namus. Beeidama ji staiga suvokė, jog pas sugyventinį liko jos katinas. „Vienas vienas du, klausau“, – pasakiau aš. „Mano katinui gresia mirtinas pavojus. Tegul policijos opergrupė kuo skubiau jį paima“, – pasakė ji.

Galbūt išties – gal moteris žinojo, kad jos sugyventinis linkęs neadekvačiai elgtis ir anksčiau kankindavo gyvūnėlį? „Nieko jis anksčiau jam nedarė“, – paneigė mano klausimus pašnekovė. – Tiesiog aš ant jo labai pykstu, jis piktas žmogus ir nenoriu, kad mano katinas būtų pas jį. Todėl atvažiuokite ir jį paimkite.“

Dar porą klausimų uždavęs (reikėjo vis dėlto įsitikinti – gal, pavyzdžiui, konflikto metu būta kažkokio smurto elementų ir panašiai), įsitikinau, kad tai – manipuliacija ir joks ne pagalbos prašymas. Apie tai informavau pranešėją ir jai rėkiant („Tu atsakysi, jei mano katinui nutiks kas blogo! Aš moku mokesčius!“) baigiau pokalbį. Va toks epizodas.

Vieną sykį turėjau įstabų pokalbį su moterimi, kuri ką tik susipyko su savo sugyventiniu, trenkė durimis ir išėjo į savo motinos namus. Beeidama ji staiga suvokė, jog pas sugyventinį liko jos katinas. „Vienas vienas du, klausau“, – pasakiau aš. „Mano katinui gresia mirtinas pavojus. Tegul policijos opergrupė kuo skubiau jį paima“, – pasakė ji.

Ir su tokiomis manipuliacijomis mes susiduriame kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną, kiekvieną naktį mums skambina žmonės, kurie, remdamiesi įvairiausiomis prielaidomis (kurių absurdiškumas linkęs augti per pilnatį, šventes arba pašalpų mokėjimo dienomis), reikalauja pagalbos.

Kitu atveju – grasina. „Tu rytoj nebedirbsi“, „Tu rytoj nebegyvensi“, – esame girdėję tai kiekvienas ir ne po kartą. Apie įžeidimus jau nebekalbu. „Jūs mergaitę bagažinėje sudeginote“, – esu girdėjęs asmeniškai. Ne mes, ponia, o du išgamos, kuriems, deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyko užkirsti kelio.

Mes visi suprantame, kad dažnu atveju, tai – streso išraiška. Taip, įvairios nelaimės ir nusikaltimai sukrečia žmones, jie pasimeta, jie panikuoja, jie pyksta, jie keikiasi, ir tai normalu. Ir mes bandome jiems padėti: išsiaiškinti nelaimės vietą, aplinkybes ir reikalingos pagalbos pobūdį.

„Jūs čia neklausinėkit, jūs važiuokit greičiau!“, – rėkia mums pranešėjai. Gerbiamieji, KUR važiuoti? KAM važiuoti? Atsakymas „Važiuokit visi, ten prie Žukausko sodybos, kur sovietmečiu buvo geležų parduotuvė“, mūsų, pripažinsiu, nedžiugina. „Vietiniai žinos“, – rėkia pranešėjai. „O jeigu ne?“, – liūdnai galvojame mes, BPC pareigūnai.

Keistą dalyką esame pastebėję: labai dažnai apie rimtus įvykius (ta prasme, apie tragiškas nelaimes ir sunkius nusikaltimus) žmonės praneša pakankamai ramiai ir aiškiai. Ir atvirkščiai – būna, kad apie menkus viešosios tvarkos pažeidimus pranešama rėkiant, klykiant ir garsiai keikiantis.

„Labas vakaras, čia norėčiau Jus truputį sutrukdyti – mūsų namo stogas šiek tiek dega“, – esu girdėjęs tokį pranešimo apie gaisrą fragmentą – visai ramiu balsu. „O, dievuliau mano! Koks siaubas, kaip taip gali žmonės elgtis! Kaip juos žemė nešioja...“, – išgirsti ir klausi: „O kas gi nutiko?“. „Kas, kas”, – nusivylęs tavuoju nesupratingumu pranešėjas. – Ant žolės mašinas stato...“.

Artėja šventės ir norėtųsi baigti tekstą šviesia gaida. Kaip ir kitų pagalbos tarnybų darbuotojai, BPC pareigūnai taip pat vienas ar kitas didžiąsias metų šventes sutiks ne jaukiame šeimos rate, o savo poste – prie telefono ir kompiuterio. Mes tikrai dėl to nesiskundžiame – tokia mūsų darbo specifika. Visada esame pasirengę Jums padėti – net jei Jūsų skambutis ir nėra skubios pagalbos prašymas, mes trumpai patarsime, kur galėtumėte kreiptis.

Tačiau būkite sąmoningi, mieli skaitytojai: tuo laiku, kai skambinate į BPC dėl neveikiančio šviesoforo ar dingusios elektros, kas nors kitas galbūt negali prisiskambinti dėl gaisro, tragiškos avarijos ar į automobilį kelių marozų prievarta grūdamos merginos. Gyvenate XXI amžiuje – Jūsų kišenėse visagaliai išmanieji įrenginiai su sparčiu 4G ar 5G internetu – gal verta jais pasinaudoti ir ieškant informacijos, o ne vien renkant universalųjį 112?

Ramių artėjančių Kalėdų bei laimingų Naujųjų metų, mieli skaitytojai. Svarbiausia, linkime Jums saugių švenčių – kad Jums ar Jūsų artimiesiems nereikėtų skambinti mums. To linkime mes: nuoširdžiai ir visomis išgalėmis pasirengę padėti BPC pareigūnai ir darbuotojai.