Nuomonės

2019.12.25 13:26

Indrė Vareikytė. Kaip suvaldyti savo vidinę davatką

Indrė Vareikytė 2019.12.25 13:26

Užbėgdama tekstui už akių pasakysiu, kad, mano nuomone, terminas „davatka“ nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus, nei nuo išsilavinimo, pamatyto pasaulio ir net nėra susijęs su religija. Davatka visada už jus geriau žinos, kaip jūs turite gyventi, ką galvoti, kas normalu, o kas nebe, ir, net jei jums neįdomu, bruks savo įsitikinimus per jėgą.

Ir nors nėra klausimo, kurio atsakymo davatka nežinotų geriau nei jūs, šiandien norėčiau pakalbėti apie Lietuvos moteris ir savotišką davatkų krizę, dėl kurių ir gąsdiname, ir juokiname visą Europą.

Turbūt ne vienai iš jūsų teko susidurti su tuo, ką jūs, itin svarbia visuomenės nuomone, kaip moteris savo asmeniniame gyvenime darote ne taip. Gimdote, negimdote, gimdote per mažai, o gal jau ir per daug – žiūrėk, kokia apsivaikavusi. Dirbate – blogai, palikote vaikus – kokia jūs motina. Nedirbate – blogai, namų šeimininkė, našta visuomenei. Po vyro padu – blogai, pastumdėlė. Karjeristė – blogai, kodėl neatliekate savo moters pareigos. Dar, dažniausiai pačioms (patiems) nesant grožio etalonais, kliūna jūsų svoris, plaukų ilgis, makiažas, kalbėjimo stilius ir tai, kad apskritai kalbate. Viskas su jumis kaip moterimi iš principo yra blogai.

Šis vertinimas jus jau, ko gero, lydi dar nuo vaikystės, kai sužinote, kad mergaitėms derėtų žaisti tikrai ne su mašinėlėmis ar konstruktoriais, o su virtuvėlėmis ir lėlytėmis, apsirengti rausvą princesės sijoną, elgtis padoriai, nebėgioti, nebūti akiplėša. Priešingai nei berniukams, kuriems bet koks išsišokimas – jų lyderystės įrodymas.

Vėliau mokykloje sužinote, kad matematika mergaitėms nelabai pritinka, staiga, dėl nebepasitikėjimo savimi, ji pradeda nebesisekti, o jūsų vieta – ne futbolo treniruotėse, į kurias taip norisi, bet dailiųjų darbelių klasėje, kur mokysitės tinkamai išvirti kiaušinį marškinėliuose, nes, juk būti gera šeimininke – kiekvienos moters pareiga. Jei jums visai nepasisekė, dar turite ir etikos ar kitos disciplinos mokytoją, kuris detaliai paaiškina, kad mergaitės pareiga užaugus tarnauti vyrui, tam, kad netyčia neįsisvajotumėte per daug apie savo gyvenimo kelią, ar kad netyčia nesugalvotumėte pirmiausia pagalvoti apie save.

Vėliau mokykloje sužinote, kad matematika mergaitėms nelabai pritinka, staiga, dėl nebepasitikėjimo savimi, ji pradeda nebesisekti, o jūsų vieta – ne futbolo treniruotėse, į kurias taip norisi, bet dailiųjų darbelių klasėje, kur mokysitės tinkamai išvirti kiaušinį marškinėliuose, nes, juk būti gera šeimininke – kiekvienos moters pareiga.

Pabaigus mokyklą esate spaudžiama tekėti, nes juk laikrodukas tai tiksi, o dar net nenuėjus prie altoriaus jau privalote visus informuoti, kiek planuojate visuomenei pristatyti vaikų, ir, neduok die, kad galvojate dirbti. Būsite nubausta ne tik pasmerkimu – kokia jūs motina, kuri nepaaukojo savęs namams – bet ir mažesniu atlyginimu, nes juk jūs nuolat užsiėmusi tais savo vaikais, ne taip kaip vyrai – atsakingai pasišventę darbui. Ir net jei sugalvojote pasirinkti bent teoriškai saugesnę valstybės tarnybą, nes jums pasirodė, kad valstybė tai jau tikrai vertina mamas ir šeimą, deja, turiu liūdnų žinių: ir čia jūs gausite mažiau vien dėl to, kad esate moteris. Na, o apie biudžeto išlaikomų specialybių atlyginimų konkurencingumą, ko gero, net nereikia pradėti kalbėti – sektoriai, kur moterų dirba daugiausia, yra vieni prasčiausiai apmokamų šalyje.

Dabar turbūt galvojate, kad nieko tokio – pasensite ir tada jau pailsėsite nuo visos šios neteisybės. Skubu jums gadinti nuotaiką ir pranešti, kad ne, nes dėl to, kad gimdėte vaikus, praleidote daug laiko namuose, o vėliau už tą patį darbą kaip vyrai uždirbote mažiau, gausite mažesnę pensiją ir būsite viena skurdžiausių senolių visoje ES. Arba, kaip pasakė vienas garsus Seimo narys, kodėl moteris turi gauti tokią pačią pensiją, kaip vyras, juk vyras sąžiningai dirbo, kol moteris sėdėjo namuose su vaikais.

Mergaitė turi būti kukli

Tyrimai rodo, kad mergaitės svajoja iki dešimties, o po to... jos prisitaiko prie realybės. Po dešimties įvyksta lūžis, kuris jas priverčia susitaikyti su daug mažesniais savo norais ir svajonėmis. Šis skaičius norom nenorom priverčia susimąstyti, ką mes visuomenėje padarome su mergaitėms, kad nukerpame joms sparnus? Ne paskutinį vaidmenį šiame procese, deja, atlieka stereotipai, visuomenės pavyzdžiai, žiniasklaida ir reklamos verslas.

Ilgai neužtruks, kai viešąją erdvę pradėję stebėti mažos mergaitės akimis pastebėsite, kaip nejučiomis stereotipai ir jas žlugdantys pavyzdžiai joms įtaigiai brukami į galvas. Juk moteris žiniasklaidoje dažniausiai aprašoma tik keliais atvejais: kai pagimdo garsaus vyro vaiką, kai numeta dešimt kilogramų arba pademonstruoja tobulą kurią nors kūno formą, gauna dovanų užsakomąjį skrydį į Maldyvus, dar jei ji „nukirto“ kokį garsų vyrą, tada jų vestuvės būna pačios stebuklingiausios pasaulyje – visa tai pateikiama kaip kiekvienos mažos mergaitės svajonės, kurias, deja, neilgai trukus pakeičia straipsniai apie tokias pačias stebuklingas skyrybas.

Kiekvienas iš mūsų galime kažkuo prisidėti, kad visuomenė taptų geresne. Apginkite vaiką, iš kurio šaipomasi interneto erdvėje, neprisidėkite prie patyčių iš moterų, palaikykite moterį, kuriai iki ten kur ji yra dabar reikėjo nueiti dešimt kartų daugiau nei vyrui.

Straipsnių apie įtakingas moteris, moteris vadoves, moteris, siekiančias savo svajonių bei darančių tai, kas joms pačioms patinka, rasite itin mažai ir tie bus palydėti užgauliais, žeminančiais komentarais bei sarkazmu. Kaip antai apie Suomijos premjerę: na, jei į politikus galima išrinkti gyvūną, tai kodėl ne moterį? Arba, itin dažni komentarai po straipsniais apie moteris „vyriškose“ specialybėse: aš tai jau tikrai neskrisčiau su moterimi pilote; geras gydytojas tik vyras, o moteris nebent sesutė; ir panašiai.

Stereotipai, kaip atrodyti, kiek sverti, ką veikti ir, kad nėra gyvenime didesnės svajonės nei kuo greičiau ištekėti už, kad ir bet kokio, bet vyro, brukami į galvas nuo pat mažumės – nuo žaislų, žurnalų ir knygučių vaikams, kurias pavartę atrasite, kad mergaitės turi būti paklusnios ir su sijonukais, kad patiktų berniukams, o berniukai – ambicingi ir drąsūs, nieko nebijantys ir siekiantys savo tikslų.

Kaip nenukirpti joms sparnų?

Neapsigaukite, šis klausimas aktualus ne tik jei auginate dukras. Kiekvienas iš mūsų galime kažkuo prisidėti, kad visuomenė taptų geresne. Apginkite vaiką, iš kurio šaipomasi interneto erdvėje, neprisidėkite prie patyčių iš moterų, palaikykite moterį, kuriai iki ten kur ji yra dabar reikėjo nueiti dešimt kartų daugiau nei vyrui. Paklauskite savęs, ar vertinate moterį specialistę taip pat, kaip vyrą, nes juk protui ir talentui lytis nesvarbi. Pastovėkite už moterį, kuriai sunku. Ir vietoje to, kad ją teisti – svarbiausia – nenukirpkite jai sparnų.

Yra daugybė būdų, kaip, užuot mergaitę sužlugdę, galime jai padėti užaugti stipria ir savimi pasitikinčia asmenybe, kuriai jokios visuomenės bausmės už tai, kad ji gimė moterimi, nebebus baisios. Pavyzdžiui, išmokykite mergaitę suvokti, kad jos savivertė nepriklauso nuo to, ar ji įtinka kitiems; išmokykite, kad mergaitei yra normalu pykti, būti užsispyrusiai, ambicingai ar valdingai – tokiai, kokia ji tik nori būti, nes ji ir tik ji gali nuspręsti, kas ji ir kokia ji bus.

Išmokykite ją mylėti save tokią, kokia ji yra, nes stereotipas, kad esi kažko verta tik tada, kai sveri ir atrodai kaip liauna lietuviška nendrė sausros metu, joms augant žalos ne tik jų pasitikėjimą savimi, skatins patyčių kultūrą, bet ir turės labai liūdnų pasekmių jų fizinei sveikatai. Išmokykite ją save gerbti, nelaikyti savęs žemiau nei vyras ar kiti žmonės – tai jai pravers ne tik apsisaugant nuo nuodingų santykių, jei su tokiais susidurtų, bet ir derantis dėl darbo sąlygų, jei jai pasitaikys sutikti darbdavį, kuris jai pasiūlys mažiau, ar kolegą, kuris ją pastums, nes ji moteris.

Yra daugybė būdų, kaip, užuot mergaitę sužlugdę, galime jai padėti užaugti stipria ir savimi pasitikinčia asmenybe, kuriai jokios visuomenės bausmės už tai, kad ji gimė moterimi, nebebus baisios.

Ir, svarbiausia, paklauskite, kuo ji pati nori būti – ne jūs, ne mokytojai ir ne visuomenė; kas jai teikia džiaugsmą; priminkite jai, kad ji gimė būti lydere, jai nėra neįmanomų ar nepasiekiamų dalykų, jei ji tik nori ir apie tai svajoja, nes savo gyvenimo sprendimus ji gali padaryti pati.

Tai vis dėlto prie ko čia tos davatkos?

Aš kentėjau visą savo gyvenimą, kentėsi ir tu nesvaičiojusi apie lygias teises, – sakė man viena pikta ponia vienoje diskusijoje. Tiesą pasakius, aš nemanau, kad nei ta ponia, nei visuomenė iš esmės turi kokią nors moralinę teisę primetinėti jaunoms moterims, kaip joms gyventi.

Daugiau nei šimtas metų praėjo nuo to, kai mūsų prosenelės iškovojo moterims balso teisę, per tą laiką sugebėjome išsiųsti į kosmosą Teslą, bet išmokyti visuomenę vienodai gerbti ir vertinti vyrus ir moteris nepajėgėme. Sukūrėme joms pasaulį, kuriame jos nuo mažens mokosi savimi nepasitikėti, kuriame bent viena iš penkių patirs žiaurias patyčias internete, kur seksualinis priekabiavimas yra norma, o 85 proc. politikių patiria priekabiavimą ir grasinimus, dėl kurių net neturi kur kreiptis; kur visuomenė moteris nuteis greičiau nei nusikaltėlį, nes jis buvo išprovokuotas ne tokios aprangos ar elgesio; kuriame namai nesaugūs kas trečiai moteriai dėl smurto; kur du trečdaliai jos nepalaikys rinkimuose, nes ji moteris, ir tie patys du trečdaliai gyvena manydami, kad moters pareiga – tarnauti vyrui.

Mūsų davatkinio žinojimo kaip kam gyventi rezultatas: tyrimų agentūros skaičiuoja šimtmečius, kurių net Europos žemyne prireiks, kad moteris būtų vertinama kaip ne prastesnė už vyrą, tad, akivaizdu, kad geriausia, ką galėtume padaryti su savo davatkiška pasaulėžiūra – pasilaikyti tai sau ir nebetrukdyti joms augti. Ir net jei mums asmeniškai pasisekė – yra speciali vieta pragare moterims, kurios nepadeda kitoms, kaip kažkada pasakė Madeleine K. Albright.

Todėl padariusi žingsnį į priekį, nepamirškite įkvėpti kitą moterį padaryti du. Juk tokia mūsų, kaip žmonių, prigimtis: palikti ateinančioms kartoms pasaulį geresnį, nei jį radome. Tai kodėl taip užsispyrusiai bandome joms jį sugadinti?