Nuomonės

2019.12.20 08:56

Jurga Tvaskienė. Mikės Melagėlio sindromas: teks sugalvoti kažką naujo, premjere

Jurga Tvaskienė 2019.12.20 08:56

Metai jau beveik nauji, o giesmės ir toliau skamba tos pačios. Kaip pernai, taip ir šįmet: ore virpinamos Vyriausybės griūties nuojautos. Bent taip pranašauja premjeras Saulius Skvernelis. Koks jau ten, tokiu atveju, Tėvynės labas. „Lietuva be manęs – Lietuva be ateities“ būtų tikslesnis apibūdinimas. Ir eilinių rinkimų šūkis.

Yra toks lietuvių liaudies personažas Mikė Melagėlis. „Vilkas puola, vilkas puola!“ – šaukia melagėlis, kai nori susilaukti dėmesio. Ir bėga kaimo vyrai, mojuoja kumščiais. Bet nėra jokio vilko. O kai pilkasis pasirodo, niekas jau nebegelbsti. Nes Mikė – melagėlis.

Taip ir premjeras.

Kažkada gerai prasisukęs su grasinimais „jeigu šitaip – tai nafik“ palikti vidaus reikalų ministro postą (po automatą pasistvėrusio Igorio Molotkovo gaudynių ir vietos Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei parodymo) ir taip užsidirbęs geidžiamos politinio sąrašo puošmenos titulą, S. Skvernelis įsikibęs laikosi tos pačios temos.

Lygiai prieš metus: protestai dėl nepakankamų pajamų plečiasi, mokytojai pro langus veržiasi į ministeriją, į gatves eina medikai. Premjeras – iš dešinės – mokytojams („Turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000 eurų galimybės nėra!), iš kairės – jauniesiems medikams („Tai važiuokite!“), o tada dėsto, kad jis nekaltas dėl įtampų. Tas įtampas, paklausykite, kursto konservatoriai, o prieš Vyriausybės tikslus nusiteikusių politikų pagrindinis interesas – sužlugdyti biudžetą ir gerai dirbančią Vyriausybę. „Visiems norima padaryti krizę ir krachą“, – pranašauja S. Skvernelis 2018-ųjų gruodį.

Netrukus pasidalija ir jam į rankas pakliuvusiu „valstiečių“ valdžios nuvertimo planu – jį konservatoriai esą kurpia galbūt net su Kremliaus pagalba. „Tai yra geriausia S. Skvernelio kalba per visą jo premjero kadenciją“, – rankomis ploja premjero patronas Ramūnas Karbauskis. Konservatorių meną jis puikiai perpratęs – išorės priešas visais atvejais patogesnis nei vidinis oponenas.

Vyksta sąmokslininkų paieškos, į vyksmą įtraukiamos specialiosios tarnybos, vieni puola, kiti ginasi, o tuo metu kelią prasiskina eilinis „milijardo milijonui biudžetas“, kuris, kaip aiškėja šįmet, yra nuosekliai pravalgomas. „Kokie konservatoriai? – po visko nekaltai stebisi S. Skvernelis. – Čia patys konservatoriai ant mūsų taip kalba, todėl ir mes ant jų pakalbėjome.“

Bet pajėgos jau sutelktos, pažadai išdalinti, kam nubyrėjo vaiko pinigai, kam – keliais eurais didesnės pensijos, ir, svarbiausia, yra aiškus priešas. Tas, kurį turi nugalėti S. Skvernelis. Nes kitaip, jei 2019 m. bus išrinktas ne jis, o dabartiniams valdantiesiems oponuojantis prezidentas, šis gali nubraukti visą S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbą. Ir todėl premjeras nuo tautos estakados paskelbia einantis į prezidento rinkimus.

Nes jeigu jis neis ir nebus išrinktas, jau gegužę savo premjerui antrina R. Karbauskis, lamės konservatoriai. „Ir tada aš trauksiuos iš premjero posto“, – pritaria S. Skvernelis. Nes netinkamas tautos pasirinkimas parodys jo vedamos Vyriausybės neigiamą įvertinimą.

„Neišeik“, jau pavargusiu tonu maldo S. Skvernelį jo patronas R. Karbauskis. Be entuziazmo. Nes tai R. Karbauskis, o ne S. Skvernelis šiomis dienomis išėjo nugalėtoju mūšyje dėl valstybės biudžeto. S. Skvernelio šiame mūšyje kaip ir nebuvo.

„Aš trauksiuos, dabar aš jau tikrai trauksiuos“, – po prezidento rinkimų virkauja premjeras. Suprask, nuo to visiems bus labai blogai. „Neišeik, neišeik“, – atsiliepia darnus „valstiečių“ choras.

Trauksiuos – neišeik – trauksiuos – neišeik. „Trauksiuos, arba noriu būti R. Karbauskiu“, – toks galutinis pareiškimas. „Ė, ne, – sutrinka „valstiečiai“. – Šalia R. Karbauskio tu būti gali, bet būti R. Karbauskiu – negali. Neturi už ką būti R. Karbauskiu.“ Ir lieka kaip prikilijuoti sėdėti R. Karbauskio partijoje, nors premjero šaukliai neršia aplinkui, žadėdami ir Tėvynės, ir kitokį labą.

Dabar, ant Naujųjų slenksčio, – naujas „trauksiuos – neišeik“ raundas. „Sprendimai gali būti įvairiausi, ir pasekmės gali būti iki Vyriausybės pasitraukimo“, – dėsto S. Skvernelis, prezidento prispaustas dėl keliuką jam padovanojusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ateities. Nes jei J. Narkevičiui bus nutiestas keliukas iš Vyriausybės, juo iš koalicijos gali patraukti ir daiktelius į ryšulėlius susuikrovę kiti „lenkai“. Tada, esą, prieš rinkimus gresia mažumos Vyriausybės variantas, o mažuma, baugina premjeras, negalės veikti neiieškodama opozicijos paramos, o opozicija už paramą norės kažko. Gal netgi atimti gelbėtojo aureolę iš paties premjero?

„Neišeik“, jau pavargusiu tonu maldo S. Skvernelį jo patronas R. Karbauskis. Be entuziazmo. Nes tai R. Karbauskis, o ne S. Skvernelis šiomis dienomis išėjo nugalėtoju mūšyje dėl valstybės biudžeto. S. Skvernelio šiame mūšyje kaip ir nebuvo.

S. Skvernelis, vietoje to, spėjo kišenėje priglausti blogai padėtą „Tėvynės labą“. Lyg gelbėjimo ratą, kurį teks išsitraukti, kai Mikės melagėlio gynėjai pagaliau pasakys: na, ir eik.