Nuomonės

2019.12.24 11:28

Matas Maldeikis. Kada gyvensime „Kaip Europoje“, arba kalėdinis palinkėjimas

Matas Maldeikis, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje2019.12.24 11:28

Lietuvoje dažnai manęs klausia, kada gyvensim „kaip Europoje“. Atsakymas paprastas: praėjus  trejiems metų po to, kai pradėsime mąstyti kaip žmonės, gyvenantys tose šalyse, į kurias bandome lygiuotis. 

Tarkime, nuo gyvenimo „kaip Danijoje“ mus skiria ne finansų stoka, o empatijos, tolerancijos ir finansinio raštingumo trūkumas.

Bendrai imant, lietuviai – puiki tauta: kūrybinga, darbšti ir pareiginga. Šių savybių visuma jau seniai turėjo mus priartinti prie išsvajotų labai išsivysčiusių šalių. Tad kodėl mes vis dar ne ten, kur norėtume būti?

Norite turtingesnės Lietuvos, išvyskite kitus ir kitokius.

Vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis, lankydamasis sūnaus mokykloje, viešuose renginiuose, labai retai matau žmones su negalia.

Ilgokai gyvendamas vienoje iš Vakarų šalių sostinių žmones su negalia matau kasdien ir visur – gatvėje, darbe, sporto salėje ir kine.

Jie mokosi bendrose mokyklose, dirba pilnaverčius atsakingus darbus, kasdien kartu su visais pramogauja ir keliauja. Vertinant procentiškai, ten jų tikrai nėra daugiau, nei Lietuvoje, bet Lietuvoje jie neregimi, o ten – lygūs su visais ir matomi.

Taip galime pasakyti apie daugybę kitų neregimų Lietuvos žmonių – senų, vargstančių ar gyvenančių „ne tokiose“ šeimose, kurių balso negirdime arba girdime tik labdaros sriubos fone.

Tai dalykas, kuris geriausia atskleidžia visuomenės požiūrį į silpnesnius, o tuo pačiu – į save pačią.

Gyvensime „kaip Europoje“, kai žmonių su negalia, senų, vargstančių, kitokių sutiksime visur.

Gyvensime „kaip Europoje“, kai mūsų požiūrį į tautines, religines mažumas ar homoseksualius žmones lems ne stereotipai ir prietarai, o empatija ir tolerancija. Laisvas žmogus nesidomi kito žmogaus tautybe ar jo asmeniniu gyvenimu, nebent paprašytas, ir jau tikrai nebando jo reguliuoti. Jis gerai supranta, kad jis turi laisvės tiek, kiek kiti jo visuomenės nariai. Toks mąstymas ir lemia tai, ką vadiname „sėkmės Europa“.

Ir dar gyvensime „kaip Europoje“, kai būsime finansiniai ir politiškai raštingi, gebėsime suprasti priežastinius ryšius visuomenės gyvenime ir versle, ir žinosime, kodėl privalu mokėti mokesčius ir kodėl tai mums apsimoka. Beje, tada rinksime savo atstovus vadovaudamiesi ne „grožio“ kriterijumi, o logiškai įvertinę, kas geriausiai atstovauja konkretiems mano interesams.

Kad gyventume „kaip Europoje“, reikia visai nedaug.

Taip pat skaitykite

Populiariausi