Britų konservatoriai 364, leiboristai 203, liberalai demokratai (už ES) – tik 11, škotai 48... Borisas Johnsonas turi pakankamą daugumą bet kokiai savo reformai. Rinka džiaugiasi: svaras auga. B. Johnsonas dar kartą įrodė, kad naujasis populizmas ir melo naujienų politika geriausiai išreiškia naujosios masių visuomenės slopinamus politinius lūkesčius.
Dar daugiau, simuliakrų ir melo žinių gamyba puikiai dera ir rinkoms. Medijos išmoko prašnekinti slepiamą nepakantą, ją komerciškai ir politiškai realizuoti. Šmėklos pakilo, nebeišvarysi, madingos.
Ateina jos ir į Lietuvą. Ir nieko su tuo kol kas negalima padaryti. Net gąsdinimas Rusija nebepadeda. Visiškai. O tai reiškia, kad ir Baltijos šalys – mažai kam rūpi. Juk mes patys save išvaizdavome kaip gailėtiną Rusijos grėsmės auką. Vartotojų visuomenei reikšminga politinė psichoanalizė laimėjo, o pakraščių verkšlenimai mažai kam rūpi.
Lietuviams Lietuva, o lenkams Lenkija! Tokie bus kitų šalių nacionalistų šūkiai, primenantys ir kai kurių ultra dešiniųjų populistų ir politikų samprotavimus: išvaryk migrantus į savas šalis. Lietuvoje šauksime baltarusiams Baltarusija! Tai ir yra „Brexitas“.
Politinė visuomenės psichoanalizė, susieta su komunikacinio veiksmo teorija, šiandien yra aktualiausia, tik ji naudojama ne Europos moralizacijai, kaip to siekė šios teorijos ir ideologijos kūrėjas J. Habermas, o priešingai, – išsiskirstymo demoralizacijai. Tiksliau, amoraliam paskirstymui. Nei tiesos, nei moralės, tokia naujoji medijų politika. Tokia yra amoralios post-tiesos epocha, kuri dedasi kovojanti už tiesą ir moralę.
B. Jonhsonas laimėjo vedinas labai aiškių antieuropietiškų ir antimigrantiškų šūkių: atgal į Britaniją! Nėra jokių abejonių dėl migrantams atėjusių blogų naujienų. Laimėjo radikalios antiemigracijos ideologija, tiksliau jos iliuzija, fantazija, kad šiuos srautus dar galima sustabdyti. Tačiau pristabdyti, žinoma, galima, o restrūkturuoti – dar labiau. Pralaimėjo ir darbininkų teisės – B. Jonsonui jos netūpi, kaip ir toriams, tad teks dirbti ilgiau, smarkiau ir už mažiau. Ir rinkoms tai patinka. Britanija nuo tokio išnaudojimo trumpam sužydės, kurį laiką, iki kol naujųjų medijų verslas persikels į kitas šalis.
O tai reiškia, kad ir Baltijos šalys – mažai kam rūpi. Juk mes patys save išvaizdavome kaip gailėtiną Rusijos grėsmės auką. Vartotojų visuomenei reikšminga politinė psichoanalizė laimėjo, o pakraščių verkšlenimai mažai kam rūpi.
„Brexito“ pergalė reiškia Europos Sąjungos idėjos krizę ir derybų silpnumą. Tai dar ne katastrofa, tačiau vartai jai jau atidaryti. Kitapus okeano nepasisekus D. Trumpo apkaltai, kuo beveik neabejojama, Trumpo pergalė kituose JAV rinkimuose bus beveik garantuota. B. Johnsonas ir D. Trumpas – broliai dvyniai. O tai reikštų jau „Brexitą“ kaip naująją pasaulio tendenciją. Ji jau ir yra – tendencija. Koks po to bus pasaulis – niekas nežino. Bet kokiu atveju turės pasikeisti ir Briuselis – jis dabar jau tapo valdininkijos ir abejingumo, bejėgiškumo simboliu, „Priešu“, net jei tas simbolis ir yra melagingas.
Briuselio impotencija yra jo kuriamų santykių suinstrumentinimas, itin menka vietos parlamentų ir Europos Parlamento integracija, lyderių nepatrauklumas, jų funkcijų neaiškumas masėms. Tačiau, kad kristų Briuselis, turės įvykti ne vienas, o keletas „brexitų“, tik kitu pavidalu – kaip nacionalistų nebepasitikėjimo ES politikos rezultatas.
Naujuoju simboliu gali būti ne Briuselis, o kita ES sostinė ir kitokios ES. Kur ta sostinė bus? Variantai – Varšuva ar Stokholmas? Ultra tautiškai konservatyvi Vidurio Rytų Europa ar Skandinavija su jos itin griežtu žmogaus teisių gynimu? Kodėl ne Prancūzija ir Vokietija? Pirmiausiai „Brexitas“, kaip ir prieš tai buvusi Graikijos krizė (Grexitas), buvo suvokta kaip Vokietijos, kaip A. Merkel politikos rezultatas ir fiasko, nors, žinoma, tai didžia dalimi iliuzija ir melas.
O artimos prognozės rodo viena: „Brexito“ sėkmė tiesiogiai paveiks Lietuvos Seimo rinkimų retorikas. Kairiųjų idealų krizė reiškiasi beveik visoje Europoje, išsivadavimas nuo išnaudojimo (emancipacija) – jaudina nebent lyčių politiką, o ji – marginali.
Tačiau šiuolaikiniame po-tiesos pasaulyje, tiesa nieko nejaudina, svarbiau – suklostyta nuomonė. Vyraujanti nuomonė – medijų produktas – yra pasaulio dienos valdovė! Ir dienos karalienė mums meluoja: viskuo kalta Merkel ir Vokietija. O dabar Vengrijos ir Lenkijos, bet taip pat ir Graikijos bei Italijos nepasitikėjimas. Vokietija tik išaugs ir paskatins naujų ES centrų formavimą. O Prancūzija? Vargu, ar Paryžius taps nauju ES centru, nes yra per daug laisva ir gąsdina Vidurio Europos nacionalistus, ir pernelyg imperiška. Nacionalistams drąsios ir veiklios profesinės sąjungos ir imperiniai siekimai niekada nepatiko. Be to, prancūzai vis dar per daug kairieji. Bet tai tolimos perspektyvos.
O artimos prognozės rodo viena: „Brexito“ sėkmė tiesiogiai paveiks Lietuvos Seimo rinkimų retorikas. Kairiųjų idealų krizė reiškiasi beveik visoje Europoje, išsivadavimas nuo išnaudojimo (emancipacija) – jaudina nebent lyčių politiką, o ji – marginali.
Nacional-populizmo augimas yra itin neparankus klasikiniams socialdemokratams. Lietuvos konservatoriams ši situacija palankesnė – laimėjo bent jau panašius idealus išpažįstanti partija. Tik britų toriai yra antieuropiečiai. Jie britiškos imperijos pasakos saugotojai. O Lietuvos konservatoriai yra blaivi europietiška partija, todėl šmėklas žadins ne jie, o naujieji dešinieji: A. Juozaičio, V. Radžvilo. Prabus ir tautiniai kairieji vedini M. Puidoko. 3 procentų rinkiminė kartelė, už kurią balsavo LVŽS, atvėrė durs ne tik V. Tomaševskio lenkų rinkimo akcijos ...blokui (LLRA-KŠS), bet ir visoms tautinėms šmėkloms, kurioms reikalinga didesnė politinė tribūna. O tai jau gali būti kitokios Lietuvos kitokioje ES pradžia.
Koks tas bus post-tiesos ir ne-moralios politikos laikotarpis?
