Nuomonės

2019.12.11 14:54

Rimvydas Valatka. Iš šito Karbauskio daugiau nelabai ko gali tikėtis

Rimvydas Valatka, apžvalgininkas2019.12.11 14:54

Dabar jau net ekonomistai stebisi, kad tokio chaoso mūsų valdžioje dar nėra buvę. Bet kaip kiekvienoje betvarkėje, taip ir šioje įmanoma rasti vidinės tvarkos elementų. Akylesni stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmadienis tapo lyg ir kokia konservatorių atvirų durų diena Seimo valdančiosios daugumos lyderio R. Karbauskio galvoje.

Tarkim, jei Pirmininkas kalba apie biudžetą, pirmasis jo žodis visada bus apie konservatorius: „Konservatorių sprendimas nepalaikyti kitų metų biudžeto – desperacija iš nevilties.“

Jei žurnalistai teiraujasi Pirmininko nuomonės dėl žlugusios Seimo bebro J. Bernatonio svajonės iš Seimo peršokti tiesiai į Konstitucinio teismo teisėjus, ant jo liežuvio – vėl tie patys konservatoriai: „Pranckietis sako tai, ką jam liepia konservatoriai.“

Ir taip kiekvieną mielą pirmadienį, o neretai ir antradienį, trečiadienį bei ketvirtadienį. Tik penktadienį Pirmininko retorika išsikvepia. Savaitgalį konservatoriai paliekami ramybėje.

Galima netgi teigti, kad jei ne Karbauskis, visai įmanoma, kad tauta seniai būtų pamiršusi, jog tokie konservatoriai išvis dar egzistuoja.

Karbauskio ir jo mokytinių viešas kalbėjimas kaip du vandens lašai yra panašus į tą Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ vietą, kur Stargorodo vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Gavrilovas tramvajaus atidarymo proga norėjo pasakyti ką nors žmoniško.

Pradėjo jis išties visai žmoniškai: „Pastatyti tramvajų, – tarė jis. – Tai ne asilą pirkti.“. Bet toliau prieš paties kalbėtojo valią iš jo burnos ėmė nesustabdomai lietis „tarptautinis imperializmas“ ir „Chamberlainas“, kuriam kalbėtojas skyrė visą pusvalandį.

Dar nuo jo kliuvo rumunų bajorams, Mussoliniui ir kažkokiam amerikonų senatoriui. Vietos laikraščio reporteris ta proga bloknote užrašė: „Vaizdingais posakiais kalbėtojas nupiešė tarptautinę mūsų Sąjungos padėtį.“

Panašu, kad tas pats politinio nerimo sutrikimas, pasireiškiantis įkyriomis mintimis, kurios suvokiamos kaip savos, bet pačiam mintytojui yra nemalonios, beprasmiškos ir varginančios, kamuoja ir pagrindinį šio Seimo herojų.

Naisių ponas irgi turbūt norėtų mums pakalbėti kaip žmogus, bet štai jau ketvirti metai eina, kai vos tik prasižioja, jam irgi iš burnos gal net prieš jo paties valią liejasi tik „konservatoriai“ ir „Landsbergis“, kuriam valstiečių pirmininkas kas savaitę skiria net daugiau nei po pusvalandį.

Kartais Pirmininkui dar užkliūna eksprezidentė ir knygos apie ją autorius T. Janeliūnas. Kurio tekstų Karbauskis sako neskaitantis, bet primena, kad jam tuoj „bus liūdna“.

Ką tai reiškia, vienas Naisių Perkūnas težino. Bet, politkorektiškai vertindami, šiuose Pirmininko žodžiuose galėtume įžvelgti grasinimą ar bent jau tarnybinio priekabiavimo apraiškų.

Ką šituo liūdnu atveju sutrikimo atveju galėtume pridurti? Nebent, kaip sako pats Karbauskis, „tai paprasčiausiai juokinga ir absurdiška, iš šito žmogaus daugiau nelabai ko gali tikėtis.“

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.