Nuomonės

2019.12.10 11:48

Virginijus Savukynas. Kam reikalingas silpnas prezidentas?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2019.12.10 11:48

Lietuvos Respublikos prezidentas pateko į spąstus. Jis aiškiai pasakė, jog ministras Jaroslavas Narkevičius turi trauktis iš savo posto, o šis kol kas nemano to daryti, nes turi premjero Sauliaus Skvernelio paramą. Lietuvos konstitucijoje parašyta, kad prezidentas „ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus“. Tai reiškia, kad kol nėra premjero teikimo, tol prezidentas ministro atleisti negali. Šiuo atveju jis yra moralinis autoritetas. Ir štai klausimas: o koks Gitano Nausėdos autoritetas? 

Ar koalicija paklus ir pakeis ministrą, ar ne? Tikriausiai daugelis prisimena, kaip 1999 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus per televiziją paragino premjerą Gediminą Vagnorių atsistatydinti. Ir šis taip padarė. V. Adamkaus reitingai šoktelėjo iki dangaus.

Ar ši situacija yra panaši į tuometinę? Vargu. Tada G. Vagnoriaus Vyriausybė jau buvo praradusi palaikymą Seime, o konservatorių tarpe faktiškai jau buvo įvykęs skilimas. Nors dabartinė koalicija smarkiai aptrupėjusi, tačiau vargu, ar galime sakyti, jog Vyriausybė neturi paramos.

Jei J. Narkevičius neatsistatydins, G. Nausėdą laikys silpnu prezidentu. Ir labai tikėtina, kad jo reitingai šiek tiek kris. O politinis elitas supras, jog prezidento žodžių nebūtina klausytis.

Silpnas prezidentas yra naudingas netgi ne tiek dabartinei Vyriausybei. Šiaip ar taip, kadencija artėja į pabaigą. Toks jis reikalingas būsimiems Seimo laimėtojams. Įsivaizduokime, kaip jiems būtų patogus prezidentas, kurio nuomonę būtų galima ignoruoti. Panašiai, kaip buvo su Algirdu Brazausku, kai 1996 metais į valdžią triuškinamai laimėję rinkimus atėjo konservatoriai. Tada A. Brazauskas buvo faktiškai izoliuotas nuo vidaus politinio gyvenimo. Jam beliko nieko neįpareigojantys vizitai į užsienį. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl A. Brazauskas nekandidatavo antrą kartą.

O kas gi bus būsimų Seimo rinkimų laimėtojai? Tikriausiai niekas neabejoja, kad daugiausiai balsų surinks Tėvynės Sąjunga. Tačiau kaip jos nariams seksis vienmandatėse apygardose? Juk ir per praeitus rinkimus jie buvo pirmi pirmame ture ir triuškinamai pralaimėjo antrame. Net jei bus ir daugiau šios politinės jėgos atstovų Seime, iškyla klausimas: o su kuo jie sudarys koaliciją. Reikės, kad sėkmingai pasirodytų liberalai. Ir dar būtų gerai, kad kokia nors nauja jėga prisijungtų. Kada paskutinį kartą konservatoriai buvo valdžioje? Ogi 2008 metais. O raktas į valdžią buvo naujai susikūrusi Arūno Valinsko partija. Panašaus scenarijaus reikia ir būsimiems rinkimams.

Tačiau nebūtinai taip turi susiklostyti. Aštri kritika dabartinei koalicijai neatneš daug balsų opozicijai. Galima prisiminti, kad „valstiečių“ sėkmę 2016 metais didele dalimi lėmė tai, jog tuometinė opozicija ir prezidentė Dalia Grybauskaitė aštriai kritikavo socialdemokratus. Koks rezultatas? Rinkėjai nusivylė šia partija. Bet ar jie pasirinko liberalus, o gal konservatorius? Ne. Jie pasirinko „valstiečius“, nes šie pasirodė jiems artimesni. Taip ir dabar, rinkėjai, nusisukę nuo „valstiečių“, tikriausiai balsuos už Darbo partiją, dalis sugrįš prie socialdemokratų, o kita dalis galbūt suteiks šansą naujoms partijoms. Tad koaliciją gali sudaryti būtent jie. O jiems irgi reikalingas silpnas prezidentas. Tik ar nuo to bus geriau Lietuvos valstybei?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.