Nuomonės

2019.12.07 08:27

Mykolas Drunga. Kam (ne)reikia tikrų žinių?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2019.12.07 08:27

Kas tai yra „fake news“? Netikros žinios (arba netikros naujienos). Kokiu atžvilgiu netikros? Ogi tokiu, kad jos neatitinka, neatspindi tikrovės. Jas dar galima vadinti išsigalvotomis žiniomis.

Kad tokių žinių visuomet buvo, yra ir bus, nėra jokia naujiena. Žmonės daro klaidų ar sąmoningai ir tyčia meluoja, iš to ir randasi netikros arba išsigalvotos žinios. Pastaruoju metu apie jas ypač daug kalbama.

Anot Amerikos kairiųjų liberalų žurnalo „New Republic“ bendradarbio Alexo Shephardo, šiandien šis terminas – „netikros žinios“ – dažniausiai taikomas bet kokiai dezinformacijai, kurią skleidžia rusų trolių ūkiai. Tai Rusijos vadovų suorganizuoti dezinformacijos skleidėjų būriai.

Tačiau dar dažniau netikros žinios dabar tiesiogiai siejamos su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu. Jis ir jo šalininkai ne tik patys jas skleidžia, bet ypač įnirtingai jų skleidimu kaltina kitus.

Visas žinias, kurios jam nepalankios ar netgi jam nepatinka, D. Trumpas vadina netikromis arba išsigalvotomis.

Vis dėlto tai, kad tam tikra žinia nenaudinga ar nepatinka D. Trumpui, nėra pakankamas pagrindas ją vadinti netikra arba išsigalvota. Protingiau būtų netikra arba išsigalvota pavadinti tokią žinią, kuri neatitinka ar neatspindi tikrovės.

Kaip rašo A. Shephardas, „yra daug statistinių duomenų, rodančių ne tik tai, kad socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ paskelbta milijonai netikrų žinių, bet ir tai, kokio tipo žmonės gali būti jų suklaidinti.

Pasišlykštėjimas netikromis, išsigalvotomis žiniomis privedė prie tokių bendrovių kaip „Facebook“ ir „Twitter“ populiarumo smarkaus kritimo, joms pagrįstai prikišant nesiėmus pakankamai priemonių stabdyti jų platformose vykstantį netikrų žinių plitimą.

Tačiau nors jų labai dažnai pasitaiko, tik dabar pradedama moksliškai tirti netikrų žinių efektyvumą, rašo A. Shephardas.

Ankstyvoji akademinė literatūra priėjo išvadą, jog baimė, kad netikros žinios turi didelę naikinamąją galią, yra gerokai perdėta.

2018 m. vasarį Dartmoutho koledžo profesorius Brendanas Nyhanas atlikęs tyrimą nustatė, kad nors dar daug lieka išmokti apie žmonių naršymo internete paskmes, nereikia manyti, kad toks naršymas gali pats savaime duoti blogų rezultatų.

Apskritai nėra daug ženklų, jog išsigalvotos naujienos būtų turėjusios lemiamo poveikio žmonių požiūriui į šios dienos aktualijas. Be to, netikros naujienos daugiausia pasiekia tuos, kurie intensyviai seka žinias, o jų nuomonės jau buna anksčiau susiformavusios.

Praėjusią savaitę paskelbta kita studija patvirtino B. Nyhano išvadą ir pateikė dar vieną labai reikalingą realybės dozę tiems, kurie išsigalvotose žiniose įžiūri egzistencinį pavojų liberalioms demokratijoms.

Tos studijos autoriai, aštuoni Duke universiteto dėstytojai, užtiko labai mažą skaičių atvejų, kad rusų troliai būtų JAV rinkėjus pavertę putojančiais D. Trumpo fanatikais.

Nors yra daug įvairių priežasčių, kodėl rusų trolių kampanijos bei būsimos užsienio priešininkų pastangos tiek prisijungus, tiek neprisijungus prie interneto, turėtų kelti rūpesčio, verta pažymėti, jog žmonės, kuriems didžiausia tikimybė tapti bendravimo su troliais aukomis (o tai tie, kurie įtikėję vienos ar kitos partijos pozicija), yra mažiausiai linkę pakeisti savo nuostatas.

Kitaip sakant, rusų troliai tikriausiai nelabai poliarizavo Jungtinių Valstijų visuomenę, nes jie daugiausia sąveikavo su tais, kurie jau buvo poliarizuoti.

Šie troliai nebent gali mus išlaikyti poliarizacijos būklėje, tačiau nėra duomenų, kad jie padidino D. Trumpo rinkėjų skaičių ar kad jie suvaidino pagrindinį vaidmenį toje neeilinėje poliarizacijoje, kuri dabar apibrėžia amerikiečių visuomenės politinį gyvenimą.

Aišku, netikrų žinių skleidėjai teršia internetą. Dar blogiau, kad jie naudingi pagal kompanijų „Facebook“ ir „Twitter“ verslo modelius, nes skatina idiotišką ir žalingą diskursą protingos žurnalistikos sąskaita.

Tačiau tikroji išsigalvotų žinių problema yra ta, kurią jau turime kelis dešimtmečius – tai dešiniojo sparno žinių ekosistema, praradusi kontaktą su realybe.

Konservatyvūs portalai, ar tai būtų „Fox News“ ar „Breitbart News“, savo auditoriją nuosekliai maitino pastovia propagandos dieta.

Kaip pokalbyje su laikraščiu „Washington Post“ sakė vienas iš minėtos studijos autorių, informatikos profesorius Yochai Benkleris, „kadangi politinėje dešinėje esančios skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų auditorijos nepasitiki ir nekreipia dėmesio į žinių kanalus už jų pačių mentalinės ekosistemos ribų, joms nėra tokio dalyko kaip nepriklausoma realybė, į kurią konkuruojant reiktų orientuotis.

Dešinieji žinių kanalai konkuruoja pagal tai, kiek jie išlaiko politinį grynumą ir tapatybę patvirtinančius naratyvus. O kanalai ir politikai, kurie tam pasipriešina, nes orientuojasi į faktus, yra ignoruojami arba juodinami“, – teigė profesorius Y. Benkleris.

O A. Shephardas savo straipsnį žurnale „New Republic“ baigia taip:

„Troliai yra mūsų poliarizuotos politinės aplinkos simptomai, o ne jos priežastis. Tai beatodairiškai propagandistiški veikėjai be atokvėpio besidarbuojantys tam, kad žmones suklaidintų.

Bet tai ne trolių armija iš Sankt Peterburgo. Tai amerikiečiai, tarnaujantys dešiniosios pakraipos Jungtinių Amerikos Valstijų portaluose“, – įsitikinęs A. Shephardas.

Šiam jo straipsniui būtų galima prikišti tai, kad autorius mini tik portalus „Fox News“ ir „Breitbart News“, bet pamiršta tokias atsakingesnes dešiniųjų svetaines kaip „National Review“ ir „American Conservative“. Jos sąmoningai atsiriboja nuo išsigalvotų žinių ir gali būti laikomos garbingos, pavyzdingos žurnalistikos etalonais.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.