Nuomonės

2019.12.06 10:43

Andrius Bielskis. Klimato krizė – didžiausias 21 amžiaus iššūkis

Andrius Bielskis, Mykolo Romerio universiteto politinės filosofijos profesorius ir Kauno technologijos universiteto filosofijos profesorius2019.12.06 10:43

Didžiausia 21 a. egzistencinė, politinė ir ekonominė problema yra klimato kaita. Mokslininkai, klimato aktyvistai ir progresyvūs žurnalistai sutaria, kad „klimato kaita“ yra per silpni žodžiai situacijos apibūdinimui, tad šiandien būtina kalbėti apie „klimato krizę“. Ir jie, žinoma, teisūs.

Net konservatyviausios klimato kaitos organizacijos pripažįsta, kad žmonijos veikla per pastaruosius 70 metų yra svarbiausias klimato atšilimo veiksnys. Pramoninis kapitalizmas buvo ir tebėra grįstas iškastiniu kuru, kurio besaikė eksploatacija šiandien graso civilizacijos ir gyvybės sunaikinimui.

Mokslininkai teigia, kad kraštutiniu atveju, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nestabdomai didės, vidutinė oro temperatūra 21-ajame amžiuje padidės nuo maždaug 2,5 iki 4,5 laipsnių. Tai sukeltų katastrofiškas pasekmes. Dalis pajūrio miestų būtų apsemti, daugybė gyvūnų rūšių išnyktų, ištisos ekosistemos būtų radikaliai išbalansuotos. Be to, tai reikštų milžinišką socialinį nestabilumą, migraciją, o visuomenių ekonominis tvarumas būtų sunaikintas.

Neseniai prasidėję socialiniai judėjimai, ypač Gretos Thunberg inicijuoti penktadieniniai moksleivių klimato streikai, o taip pat ir judėjimas „Extinction Rebellion“ (XR) jau dabar reikšmingai įtakojo Europos ir pasaulio politiką. Šių judėjimų žinia yra pagrįsta ir teisinga. Iki šiol vykdyta ūkio plėtra ir ekonominė politika yra būsimų kartų – mūsų vaikų – sąskaitą. Taigi, jų pyktis yra teisėtas ir labai liūdna, kad Lietuvoje ne vieno nuomonės formuotojo reakcija į šią žinią buvo tokia apgailėtina. Daugelis jų tiesiog ciniškai šaiposi iš Gretos.

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje. Jūros lygis ir vandens temperatūra per pastaruosius 40 metų pakilo drastiškai. Trečius metus iš eilės Lietuvą siaubia sausra, upėse ir ežeruose vanduo pavojingai nuseko, upeliai išdžiūvo, o Klaipėdos centras nuklotas juodu geležies rūdos dulkių sniegu. Automobilių tarša didžiuosiuose miestuose auga, o sostinės kamščiuose po vieną sėdintys vairuotojai džiaugiasi prabangiais automobiliais. Savo požiūriu į transportą Lietuvos inteligentija – įvairaus plauko pasiturintys savo sričių lyderiai – labiau panašėja į milžiniškus automobilius vairuojančius JAV raudonkaklius, žmones, kurie renkasi sėdėti Čikagos aplinkkelio kamščiuose, o ne naudotis viešuoju transportu.

Kaip reaguoja Lietuvos politikai į klimato krizę? Sprendžiant iš jų kalbų – niekaip. Tiesa, jie vykdo Europos Sąjungos nurodymus. Tai, žinoma, gerai. Tačiau sumanių sprendimų ir politinės lyderystės šioje srityje tikrai nėra.

Britanijoje vykstanti rinkimų kampanija kaip niekada gausi pažadų apie tai, kaip bus tvarkomasi su klimato krize. O kaipgi į ekologinę krizę reaguos Lietuvos partijos kitų metų rinkimuose? Kol kas jos tyli, tikėkimės ieško radikalių sprendimų, kaip gelbėti šalį nuo akivaizdžių globalinio atšilimo ir taršos pasekmių ir ambicingai prisidėti prie pasaulinės klimato politikos.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.