Nuomonės

2019.12.03 16:01

Vytautas Keršanskas. Krašto apsaugos biudžeto augimas turi tęstis

Vytautas Keršanskas, politologas2019.12.03 16:01

Prieš dvi savaites paskelbti du panašiu metu daryti visuomenės nuomonės tyrimai apie paramą krašto apsaugos finansavimui didinti. Jie parodė, kad tik trečdalis respondentų pritaria gynybos finansavimo iki 2,5 proc. nuo BVP didinimui. Tai paskatino įvairius vertinimus ir kai kam gali tapti argumentu, kad gynybos finansavimas jau dabar yra pakankamas. Todėl panagrinėkime tai išsamiau. 

Vienas ryškiausių atvejų, kai visuomenės nuomonės tyrimo ištrauka sukėlė ažiotažą, buvo prieš septynerius metus. Tuomet daug diskutuota apie apklausą, kuri neva parodė, jog didžioji dauguma lietuvių – net septyni iš dešimties – rinktųsi ekonominę gerovę vietoje nepriklausomybės. Interpretacijų būta įvairių: vieni teigė, jog respondentai galvojo apie ekonominę nepriklausomybę, o ne suverenitetą. Kiti šį rezultatą matė kaip visuomenės materializmo išraišką. Treti kritikavo klausimo formuluotę ir teigė, kad išimtas iš platesnio tyrimo konteksto šis klausimas neparodo nieko.

Todėl ir pastarųjų tyrimų rezultatų nereikėtų pervertinti svarstant gynybos biudžeto likimą. Atsakingas požiūris į valstybę reikalauja tokius esminius nacionaliniam saugumui klausimus spręsti įvertinant daug dedamųjų ir visuomenės parama yra tik vienas iš jų.

Visų pirma, būtina adekvačiai vertinti geopolitinę situaciją. Rusijos agresija prieš Ukrainą galutinai atskleidė jos ambicijas bei nesiskaitymą su tarptautinėmis normomis ir teise. Tai yra pagrindinis ir nekintantis veiksnys, kodėl būtina skirti daugiau lėšų gynybai.

Priklausydami NATO, be abejo, esame daug palankesnėje saugumo situacijoje. Tačiau Aljansas yra stiprus tiek, kiek visos valstybės investuoja į savo gynybą. Visų pirma Rusijos kaimynystėje esančios valstybės turi parodyti, kad jų nuolatinis nerimas dėl Rusijos turi praktinę išraišką – adekvatų geografinei vietai ir geopolitinei situacijai krašto apsaugos biudžetą.

Apklausose nacionalinio saugumo klausimai pagal svarbą visuomenei paprastai atsiduria 5–6 vietoje ir visada būna lenkiami socialinių ir ekonominių problemų. Klausimo svarba atitinkamai reiškia ir jam skiriamą dėmesį bei žinojimą. Kuo paviršutiniškesnis žinojimas, tuo daugiau erdvės emocijoms užimti svarbesnę vietą išreiškiant konkrečią poziciją.

2 proc. nuo BVP krašto apsaugai yra visuotinai žinomas skaičius, nes jis yra nuolat aptariamas viešojoje erdvėje. Bet kiek plačiai žinoma, kad švietimui skiriama virš 5 proc., o socialinei apsaugai – 15 proc. nuo BVP? Kiek žinoma, kad maždaug 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius?

Galiausiai, minimuose tyrimuose užduotuose klausimuose užkoduotas kontekstas kalbėjo apie „partijų susitarimą“ bei „valdžios sprendimą“. Turint omenyje visuomenės nuotaikas valdžios institucijų atžvilgiu, tai galėjo turėti poveikį ir išsakant savo požiūrį į gynybos finansavimą. Galima numanyti, kad paklausus, ar finansavimo didinimui pritartų, jei tai būtų būtina sąlyga nepriklausomybės išsaugojimui, skaičiai būtų visiškai kitokie. Į tai irgi būtina atsižvelgti.

Pastaraisiais metais itin aukštai šoktelėjęs visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene rodo, kad jos misija ir svarba yra suprantama bei vertinama. Biudžeto asignavimų svarstymuose šis pasitikėjimas turėtų būti kur kas svarbesnis veiksnys nei išsakyta nuomonė apie konkrečius skaičius.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.