Pirmieji žydai Senojoje ir Naujojoje Žagarėse apsigyveno XVIII a. pradžioje. 1712 m Senojoje Žagarėje įsikūrusiems žydams suteikta teisė statyti pirmuosius maldos namus, o 1748 m. istoriniuose šaltiniuose užfiksuota sinagoga stovėjusi Naujojoje Žagarėje, Akmenės g. (dab. Vilniaus g.). Besiplečiant abiejų Žagarių žydų bendruomenėms atsirado poreikis bei galimybės turėti ne vieną sinagogą šiuose miestuose.
1885 m. Senojoje bei Naujoje Žagarėje užfiksuotos devynios sinagogos ir maldos namai, 1923 m. – surašytos dvi sinagogos, penki beit midrašai ir kloizas. Šiuo metu mieste yra išlikę trys buvusių sinagogų pastatai – viena Senojoje Žagarėje, esanti Trumpoji g. 31 ir dvi Naujoje Žagarėje P. Avižonio g. (buvusioje Pirties g.) 5A ir 7A.
P. Avižonio g. esantys sinagogų pastatai buvo pastatyti XIX a. pirmoje pusėje, prie pat senosios turgaus aikštės. Nuo pat bendruomenės įsikūrimo būtent aplink turgaus aikštę ir į ją sueinančias gatves apsigyveno dauguma miesto žydų. Šios abi mūrinės sinagogos sudarė kompleksą: didesnė ir gražesnė buvo vasarinė (P. Avižonio 7A), mažesnė, bet su įrengta šildymo sistema, naudota šaltuoju metų laikotarpiu (P. Avižonio 5A).
Sovietmečiu abi sinagogos perstatytos, pakeistas jų išplanavimas, visiškai sunaikintas interjeras. Labiausiai nukentėjo vasarinė sinagoga, rekonstrukcijos metu nugriautas antrasis jos aukštas, perdarytas fasadas. Pakeistos ir abiejų sinagogų funkcijos: žieminėje įrengta ir iki šiol veikia sporto salė bei amatininkų dirbtuvės, o vasarinėje įsikūrusi Žagarės priešgaisrinės saugos tarnyba.
Iš Žagarės kilo keletas iškilių rabinų bei šviesuolių. Čia gimė Talmudo tyrinėtojas Rafaelis Natanas Rabinovičius (1835–1888). Jaunystėje palikęs Žagarę, kelis metus keliavo Europoje ir įvairiose bibliotekose rinko skirtingus Talmudo egzempliorius. 1867 m. apsigyveno Miunchene, ėmėsi surinktos kolekcijos studijų, kurios truko 20 metų. Šio ilgo darbo rezultatas – 16-os tomų apimties Talmudo tyrimų veikalas Dikduke Soferim (hebr. דקדוקי סופרים) pelnęs R. N. Rabinovičiui pasaulinį pripažinimą.
Iš Žagarės kilo ir rabinas Izraelis Salanteris Lipkinas (1810–1883), religinio judėjimo musar pradininkas. Musaro judėjimu jis bandė sujungti tradicinį, religinį gyvenimą ir modernias haskalos idėjas. Jis teigė, kad progresas, gilinimasis ir mokymasis iš savęs paties pažinimo, neprieštarauja ir nekelia pavojaus tikėjimui bei Toros įstatymams, bet padeda geriau suprasti pasaulį ir tapti sąmoningais judėjais. Musaro judėjimas, tiesa, iš dalies reformuotas, iki šiol turi pasekėjų daugiausiai tarp Šiaurės Amerikoje gyvenančių žydų.
Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.
