Beveik pusantro šimto metų trukusi įspūdinga šios spaustuvės istorija prasidėjo nuo Borucho ben Josefo Rommo (1750–1803). 1788 m. jis ėmė vadovauti karališkajai spaustuvei Gardine, o netrukus prie jos įsteigė atskirą skyrių spaudiniams hebrajų kalba. 1792 m. jis ryžosi išpirkti šią spaustuvės dalį ir ji tapo savarankiška, pavadinta savininko Romm vardu.
Matyt veiklos būta pelningos, nes baigiantis amžiui (1799) Vilniuje buvo atidaryta antroji jo spaustuvė ir pirmoji spausdinusi hebrajišku šriftu šiame mieste. Po Boruch Romm mirties jo leidyklą Vilniuje perėmė ir sėkmingai jai vadovavo sūnus Menachemas Manas Rommas (?-1841).
Apjungęs ankstesnę Gardino ir Vilniaus Rommų spaustuves jis sugebėjo konsoliduoti leidybines jėgas ambicingam tikslui – 1830 m. buvo išleista Tora; pradėtas spausdinti Babilono Talmudas su Vilniaus Gaono komentarais. Talmudo leidyba įvėlė Menachemą Rommą į karštus ginčus su kita, Slavuce (?) veikusia, chasidų Šapirų giminės vadovaujama spaustuve, kuri taip pat siekė išleisti Talmudą ir šiam darbui pasitelkė apie šimtą rabinų. Tačiau šie ginčai nesutrukdė Rommui baigti pradėto darbo – pirmosios Talmudo knygos pasirodė 1835, o visas jis buvo baigtas leisti 1854 m.
Šis, dar vadinamas Vilniaus, leidimas tapo kanoniniu žydams visame pasaulyje. Jį papildė 120 komentarų, kurių daugelis iki tol egzistavo tik rankraštyje ir dabar buvo išspausdinti pirmą kartą. Vėliau Rommų spaustuvė jį dar ne kartą perspausdino pakartotinai.
Dar labiau įsitvirtinti hebrajiškų knygų leidyboje Rommams padėjo Rusijos imperijos caro Nikolajaus I 1836 m. paskelbtas įsakas, kuriuo buvo panaikintos visos žydiškos spaustuvės, išskyrus dvi – viena jų kaip tik ir buvo Rommų spaustuvė. Po įsako išleidimo Rommai tapo vieninteliais žydiškų knygų leidėjais Šiaurės Vakarų krašte.
Menachemui mirus, 1841 m. klestintį verslą paveldėjo jo sūnus Josefas Rubenas Rommas (?-1858), o šiam mirus, jo sūnus Dovydas Rommas (?-1860), vadovavęs leidyklai kartu su dviem savo broliais Menesu ir Jankeliu. Tai buvo jau ketvirtoji Rommų karta, vadovaujanti savo vardo spaustuvei.
Po Dovydo mirties, prie vadovavimo leidyklai prisijungė jo našlė Debora Harkavi-Romm (?-1903) ir leidykla tapo žinoma kaip „Našlės ir brolių Romm spaustuvė“, išlaikiusi šį pavadinimą iki pat savo dienų pabaigos. Leidyklos laukė naujas iššūkis – buvo panaikintas žydiškų spaustuvių draudimas, ėmė rastis naujos spaustuvės, didėjo konkurencija. Tačiau prestižas, kurį suteikė išleistas Babilono Talmudas, padėjo spaustuvei išlaikyti dominuojančią padėtį rinkoje.
1903 m. po Deboros Romm mirties spaustuvė tapo akcine bendrove. Nutrūko keturių kartų vadovavimo jai tradicija. 1910 m. ji buvo parduota Dovydui Ginzburgui (1857–1910), o po kelerių metų ji buvo parduota Noah Gordon ir Chaim Cohen firmai.
Nepaisant Pirmojo pasaulinio karo ir jo atneštų nuostolių, Rommų spaustuvė išsaugojo vienos didžiausių žydiškų spaustuvių pasaulyje pozicijas. Keitėsi savininkai, tačiau spaustuvė išliko plačiai žinoma, todėl nepaisant to, jog ji nebepriklausė Rommų šeimai, iki pat jos nacionalizavimo 1940 m. spaustuvė vadinosi „Našlės ir brolių Romm spaustuvė“.
Rommų spaustuvė įėjo į žydų literatūros ir leidybos istoriją ne tik kaip Babilonijos Talmudo leidėja ar viena didžiausių ir ilgiausiai veikusių žydų spaustuvių. Jos veikla itin prisidėjo prie žydų literatūros hebrajų ir jidiš kalbomis suklestėjimo. Pro spaustuvės duris dienos šviesą išvysdavo patys įvairiausi leidiniai – nuo jau minėto Babilono, vėliau Jeruzalės Talmudo, iki socialistinių žydiškų laikraščių, tokių kaip „Di Naje Velt“ (jid. די נײע װעלט; „Naujas pasaulis“) ir „Der Verker“ (jid. דער װערקער; „Darbininkas“).
Čia buvo leidžiami Aiziko Mejerio Diko (?-1893) – populiaraus jidiš rašytojo – darbai. 1864 m. jis pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo kas savaitę parašyti po novelę. Šių tiražas pasiekė beveik šimtą tūkst. egzempliorių.
Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.
