Nuomonės

2019.11.28 14:27

Ramūnas Terleckas. Popierinis ministras asfaltuotu veidu

Ramūnas Terleckas 2019.11.28 14:27

Nėra gerai, kad piliečiai ima šaipytis iš savo valdžios, bet turbūt tai paskutinė priemonė būti išgirstiems. Tiktų vaikiškas pasakojimas, kad kai karalius vis didino mokesčius, pavaldiniai iš pradžių pyko, keikėsi ir verkė, bet jis nereagavo. Tik kai miestiečiai po eilinio mokesčių pakėlimo ėmė juoktis, valdovas suprato, kad kantrybės taurė perpildyta.

Kažin ar mūsų karaliukai turi tiek sveikos nuovokos? Jei būtų turėję, būtų sunerimę daug anksčiau. Kai sveikatos ministrą pasigalynėti bėgimo take kvietė alų gerbiantis dainininkas ir toli už nugaros paliko generiniais vaistais besižavintį Aurelijų Verygą. Kai sostinėje pasirodė nealkoholinės trauktinės reklama, pirštu prikišamai baksnojanti į absurdo teatrą kvailų draudimų ir jų apėjimų fronte, kai pusgalviai iš užsienio žurnalų vyno reklamą draskė... ir taip toliau ir panašiai.

Dabar visu balsu ima kvatoti mokytojai ir universitetų dėstytojai. „Facebook“ socialiniame tinkle vyksta satyrinė akcija „Ponas Popierinis Ministras“, kuria protestuojama prieš neveiksnius Lietuvos vykdomosios valdžios atstovus.

Kaip aiškina akcijos sumanytojai – ponas Popierinis Ministras yra apibendrintas šaržas politiko, kuris neturi savo nuomonės nei politinio svorio priimti svarbius sprendimus, stokoja kuruojamos sferos tobulinimo vizijos – tai ministras Tuščia Vieta. Dėl to ir protesto akcijos personažas yra kartoninė lėlė be veido. Jos pagrindinė veikla – užimti Ministro Kėdę ir imituoti darbą, kaip antai, rimtu veidu dalyvauti diskusijose, kalbėti nieko nepasakant, reikšti gerus norus be mažiausios intencijos paremti juos konkrečiais veiksmais.

Tokių Popierinių Ministrų neveiksnumas užtikrina status quo, jų dėka dešimtmečius tęsiasi tariamos reformos, bet nevyksta jokie esminiai pokyčiai švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ir kitose viešojo sektoriaus sferose.

Skaitau Popierinio Ministro apibūdinimą ir girdžiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galvos Algirdo Monkevičiaus paistalus, kad nė vienas ministras nėra patenkintas Valstybės biudžeto projektu, kad dar mokytojams bei dėstytojams yra vilties sulaukti pažadėto atlyginimų didinimo. A. Monkevičiui turėtų būti gėda dėl vyriausybės nevykdomų pažadų ir savo bestuburystės rūpintis ne tik asmenine gerove.

Deja, Popierinių Ministrų veidui tinka mažiausiai du trečdaliai vyriausybės „profesionalų“. Tokie „profesionalai“ turėtų suvokti, kad akademinės visuomenės intelektinis ir kūrybinis potencialas yra nepalyginti didesnis, todėl atėjo laikas slėptis po lapais, kai dirbti nei sugebama, nei norima.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie dabartinę valdančiąją daugumą atsidusdavo: „bent jau nevagia“. Gal nevogė, bet asfaltuojamų kelių susisiekimai su ministro nemokamais pietumis pernelyg akivaizdūs. Regis, kad „profesionalai“ taip nuvaldė, kad kai kurie valdžioje esantieji pagalvojo, jog suirutės metu galima vogti viską, kas po ranka pasitaiko.

Jei valdantieji turėtų nors nedidelį atsakomybės jausmą už valstybės ateitį, skelbtų pirmalaikius rinkimus į Seimą. Kitu atveju, išsiasfaltuosim greitkelį į gilesnę, nei objektyvios aplinkybės lemia, ekonominę krizę, bet Popieriniui Ministrui tai nerūpi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.