Tai, kas prasidėjo kaip protesto mitingai, ginant prigimtinę šeimos teisę paauklėti nuosavą vaiką rykštele, artėjant eiliniams Seimo rinkimams virsta eiline gelbėtojų partija. Žadančia – ir vėl – apginti apačias, antrąją Lietuvą, tuos, kuriems iki šiol esą nebuvo leista kalbėti.
Politinė deklaracija: reikia išgirsti ir šituos žmones, kurie yra paprasti, kurie kalba paprastai, iš kurių daug juokiamasi, kad yra niekas. Ją dėsto svetimame socialiniame būste įsitaisiusi kylanti politikos žvaigždė, tapusi dar vieną gerovę žadančios naujos-senos partijos kviestine viešnia. Ne taip toli tenueita nuo žalią „valstiečių“ vėliavą prieš trejus metus iškėlusio Sauliaus Skvernelio.
Virkavusio, kad už juos balsavo ne elitas, bet paprastoji Lietuva, kurią „galbūt ne visi girdi, nenori jos matyti, šaiposi iš jos“. Ir žadėjusio atstovauti būtent tai „didžiajai Lietuvos daliai“, televizijose šmėžuojančio elito apmaudui.
Tai neelito Lietuvai šiandien kaišomi vaiko pinigai ir šalpos išmokos. Nes tokių pinigų didinimas, pagal faktinį Seimo ir Vyriausybės vadovą Ramūną Karbauskį, – geresnis būdas remti šeimas, nei atlyginimų kėlimas. Nes tai labai konkretu, nes tai nukreipta į šeimas, nes tai suveikia labai tiksliai. Tikslinei grupei, kurios balsų pažadų dalintojai vis dar tikisi.
Bet medžiojančiųjų šiuos balsus – balsus tų, kuriems, kaip įsivaizduojama, turėtų pakakti dar kažkiek ūgtelėjusios pašalpos, kuriai pinigų galbūt atliko nuo eilinio ministro pietų, – randasi vis daugiau. Kokios naujos idėjos? Šuoliui į valdžią pasiremiama sėkmingaisiais praeities pavyzdžiais.
Tai neelito Lietuvai šiandien kaišomi vaiko pinigai ir šalpos išmokos. Nes tokių pinigų didinimas, pagal faktinį Seimo ir Vyriausybės vadovą Ramūną Karbauskį, – geresnis būdas remti šeimas, nei atlyginimų kėlimas.
Iš tų laiko prieš kelis dešimtmečius, kai stambių visomis prasmėmis rajoninių verslininkų suburta Darbo partija tvirtino: „Mes žinome kaip“, o vėlesniais laikais – „Tai, ko negali kiti“. Kai liberaldemokratai, vėliau tapę „Tvarka ir teisingumu“, iš pradžių skandavę „Mes nugalėsime“, ilgai netrukus suprato, jog išmintingiau „Išgirsti kiekvieną“, o paskui tiesiog būti – „Už tiesą ir viltį“. Iš tų laikų, kai šoumenų trumpam suburta Tautos prisikėlimo partija vietoj politinės idėjos pabandė prakišti dešimt Dievo įsakymų. Daliai balsuojančios tautos patiko. Kad ir vienai kadencijai.
O nuo šiol viskas – dar paprasčiau. Vieni skelbiasi, kad eis prezidento nurodytu keliu ir kurs „Gerovės Lietuvą“. Kartu su kviestiniais nariais, kurie atstovaus „paprastiems Lietuvos žmonėms“. Dar šį pavasarį Europos Parlamento rinkimams tokiu kviestiniu buvo tapęs milijonierius Antanas Guoga. Tik laimėti mandato – nei sau, nei partijai – tam paprastam žmogui nepavyko.
Nepatinka? Į rinką žengia prezidentinė partija, kurią buriantis pats prezidentas viešai neigia, bet jo patarėjai – oficialūs ir ne visai – vis garsiau užsimena.
Netinka „Gerovės Lietuva“? Gal tada patiks Santalka Lietuvos gerovei – „Lietuva yra čia“. O čia yra atskilėliai nuo „tvarkiečių“, atmerktomis akimis sapnuojantys praeities laikus su plačiasparniu ereliu ir rūkstančiais deglais, ir Arvydo Juozaičio santalkiečiai, ir kiti geros valios žmonės. Dėl tos pačios gerovės.
Nepatinka? Į rinką žengia prezidentinė partija, kurią buriantis pats prezidentas viešai neigia, bet jo patarėjai – oficialūs ir ne visai – vis garsiau užsimena. Tiesa, tai, kas turėjo būti ryški krikdemiška banga, virsta pavieniais ratilais: nespėję susiburti, iniciatoriai jau skaidosi. Bet gerovę jie vis tiek neš.
„Santarvė ir gerovė“ – tai tik vienas iš preliminarių vienos iš bangų pavadinimų.
Opozicija tapusioms tradicinėms partijoms santūriai bandant atgauti žadą, naujųjų gelbėtojų globėjais tampa ne kas kitas, kaip valdžios išsižadėti nenorintys „valstiečiai“.
Pataisa Seime trys vietoj penkių arba keturi vietoj penkių (kalbant apie procentines ribas, kurias pretenduojantys į nugalėtojus privalo peržengti) sėkmingai skinasi kelią. Ir jai įsiteisėjus, tai reikš tik vieną – margaspalvę publiką po „valstiečių“ sparnu. Nes būtent ši jėga į apyvartą paleido politikos be politinės minties praktiką.
O matote, kas pastaraisiais mėnesiais vyksta Seime? Tai viskas vardan mūsų visų Gerovės.
