Nuomonės

2019.11.22 09:47

Mindaugas Norkevičius. Lietuvos ir Lenkijos santykiuose naujas etapas?

Mindaugas Norkevičius, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius2019.11.22 09:47

Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra istorinė atmintis, bet ir bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo, ekonomikos, energetikos ir gynybos srityse. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra reikšmingi stiprinant regioninį bendradarbiavimą, ypač saugumo ir energetikos srityse bei plėtojant Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Lietuvos ir Lenkijos santykiai paremti dviem pagrindiniais aspektais: dvišaliais santykiais ir euroatlantine dimensija. Lietuvos užsienio politikos „lenkiškasis“ vektorius įgijo naują pagreitį dar 1994 metais, kai valstybės pradėjo plėtoti strateginės partnerystės idėją. Ji buvo grindžiama ir skatinama euroatlantinės integracijos procesų. Lenkijos tapimas NATO nare 1999 metais, paskatino Lietuvą siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo, tikintis, kad strateginė partnerystė su kaimynine valstybe pagreitins Lietuvos euroatlantinės integracijos procesus.

1863 m. sukilimo vadų laidojimo iškilmės tapo bendros Lietuvos ir Lenkijos tapatybės paieškos ir atradimo ašimi. Prezidentų spaudos konferencijos metu išsakytos LR Prezidento Gitano Nausėdos ir Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos pozicijos strateginiais valstybių klausimais sutampa. Išryškintais tapo santykiai su Rusija, Rusijos veiksmai regione, sankcijų pratęsimas šiai valstybei, Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje klausimas dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo.

Lenkiškų bankų vizija Lietuvoje versus valstybinis bankas

LR Prezidentas G. Nausėda dar kartą išryškino kvietimą Lenkijos bankams plėtoti verslą Lietuvoje. Tačiau reikia pripažinti nuo idėjos paskelbimo liepos mėnesį jokie realūs sprendimai šioje srityje dar nėra priimti. O, galiausiai, Lietuvoje pradėjo sklandyti valstybinio banko steigimo idėja.

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau didžiausią susidomėjimą Lietuva jau 2017 m. demonstravo Lenkijos vyriausybės kontroliuojamas didžiausias kaimyninės šalies bankas „PKO Bank Polski“.

Lietuvos bankų asociacija tokią G. Nausėdos idėją palaiko. Ekonomiškai galima daryti prielaidą, kad intensyvesnis ES valstybių narių bankų dalyvavimas Lietuvos finansų sistemoje labiau sustiprintų bankinį sektorių ir būtų naudingas tiek rinkos dalyviams, tiek bankų vartotojams.

Saugumas tampa svarbiausia valstybių bendradarbiavimo ašimi

Abiejų šalių įsipareigojimai ES ir NATO rėmuose, anot abiejų prezidentų, yra nekintami. Abi šalys prioretizuoja NATO kaip saugumo garantą valstybėms. Gynybos, saugumo, ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo sritys yra pastebimai mažiau veikiamos politinės dvišalio bendradarbiavimo dinamikos. Jos stipriai susijusios su regionine saugumo ir ekonomikos politika, su šalių siekiu užtikrinti saugumo bendrijos tęstinumą ir tokiu būdu pasirūpinti savo nacionaliniu saugumu. Pragmatiniai nacionaliniai interesai, geografinis artimumas ir ankstesnė bendradarbiavimo patirtis lemia konkrečių projektų tęstinumą. Saugumo bendradarbiavimo srityje – reikšmingas šalių siekis išlaikyti ir stiprinti euroatlantinę saugumo bendriją, juo labiau, kad bendrijos viduje šalių saugumo politikos interesai ir NATO raidos suvokimas yra labai panašūs.

Abi valstybės šiuo metu pabrėžia energetikos ir transporto infrastruktūros projektus. Tačiau nesutarimai dėl elektros tinklų sinchronizacijos lemia situacijos įšaldymą ir pozicijų neatnaujinimą, nors skambiai žadama tai padaryti iki 2025 m. Kitas infrastruktūrinis projektas – „Rail Baltica“. Pati iniciatyva tai Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas, priimtas 2004 m. balandį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu. Juo remiantis, „Rail Baltica“ geležinkelis pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Tačiau jau už pusmečio idėja žymės šešiolikos metų laikotarpį, todėl įvertinant tempą jos negalime laikyti realiu prioritetu valstybių strateginiame bendradarbiavime.

Spaudos konferencijos metu prezidento A. Dudos kalboje svarbų vaidmenį atliko istorinis simbolizmas, kuris įpintas į sukilimo vadų pagerbimo tematiką. Puiki prezidento G. Nausėdos diplomatinė strategija – pirmam vizitui vykti į Lenkiją – duoda naudos. Padėka už pirmo G. Nausėdos diplomatinio vizitą į Varšuvą. Verta išskirti, kad prekybos mainai tarp valstybių didėja – 7 proc. lyginant su praėjusiais metais.

Prezidentas A. Duda, lyginant su G. Nausėda, šiuo metu labiau laikosi griežtesnės retorikos Rusijos atžvilgiu – sienų pakeitimo Krymo aneksijos klausimas ir situacijos kituose Europos regionuose, kur savo interesus demonstruoja Rusija. Lenkijos aktyvus vaidmuo NATO rėmuose, siekiant pademonstruoti didesnį valstybės svorį šiame konspekte. ES klausimo pabrėžimas išryškinant paramos klausimą sanglaudos ir žemės ūkio politikos formoms. A. Duda išskyrė dviejų greičių Europos principą, akcentuojant skirtumus su Vakarų Europa. Tautinių mažumų klausimui skirta mažai dėmesio, akcentuojant labai abstrakčiai, kad aptarta.

Naujasis aukso amžius Lietuvos ir Lenkijos santykiuose

Strateginė partnerystė, kuri jungė Lietuvą ir Lenkiją eurointegracijos laikotarpiu, pradėjo kisti (ypač tai pastebima nuo 2010 metų) dėl kelių priežasčių: neliko strateginių tikslų (integracija į NATO ir ES jau buvo pasiekta), Lenkijos interesai ES nutolo nuo Lietuvos interesų. Taip pat tautinių mažumų – lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje – atstovai pradėjo savo padėtį vertinti pagal ES vyraujančius standartus, nors ES institucijos nesuteikia vieno atsakymo, kaip turi atrodyti negausių tautinių bendrijų politinis ir kultūrinis gyvenimas.

Pavardžių ir gatvių pavadinimų rašyba (nuo 2010 m.) netapo valstybių santykių stiprinimo ašimi. Tačiau minimaliu akcentu tapo švietimas ir ugdymas, kurie atskleidžia, kaip glaudžiai su nacionaline tapatybe susijusios problemos daro įtaką ir turi realių pasekmių kitose dvišalio bendradarbiavimo srityse. Iš pirmo žvilgsnio daugiau simbolinės problemos, tačiau reikia įvertinti, kad jos tiesiogiai susiję su valstybių nacionaline tapatybe.

Be valstybinių sukilimo vadų laidotuvių bendrų idėjų paiešką paskatino 450 metų Liublino unijos pasirašymo jubiliejus. O kitais metais būsiantis Žalgirio mūšio 610 m. minėjimas taps Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo faktoriumi.

A. Duda pateikė esminę žinutę – santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos geriausi visu valstybių gyvavimo laikotarpiu. Tai pridūrė ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Abu prezidentai jau po G. Nausėdos inauguracijos pristatė valstybių siekius sukurti tokius santykius, kokius turėjo galimybę stebėti prezidento Lecho Kaczynskio ir prezidento Valdo Adamkaus laikais.