Nuomonės

2019.11.21 12:02

Vytautas Kasiulevičius. Ar Lietuvos medicina – tik apgailėtina Vakarų medicinos kopija?

Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius2019.11.21 12:02

Per paskutinius kelis dešimtmečius įrodymais pagrįstos medicinos principai tapo universalūs visame pasaulyje. Šiuolaikiniai gydytojai, kuriame bebūtų pasaulio taške, naudojasi patikimais informacijos šaltiniais. Taip yra Lietuvoje. Mūsų šalies gydytojai nuolat stažuojasi geriausiuose Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių universitetuose bei ligoninėse. Kasdienės klinikinės praktikos principai mažai skiriasi nuo bet kurios Europos šalies.

Mūsų šalyje vyksta visos įmanomos organų transplantacijos – nuo širdies iki kaulų čiulpų. Kasmet Lietuvos medicina išgarsėja kurioje nors srityje ir yra giriami užsienio kolegų ir partnerių. Netgi šių metų Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje galima matyti vietas, kur mes niekuo nenusileidžiame daug labiau išsivysčiusioms šalims.

Bet tikra tiesa ir tai, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje trūksta elementarios tvarkos, e. sveikata stringa, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas nėra optimalus, o pervargusiems nuo nenormuojamų krūvių medikams trūksta atjautos pacientams. Lietuvos medikų visuomenė vis atviriau prabyla apie dar vieną sveikatos sistemos bėdą – gydymo įstaigų darbdavių bei tiesioginių vadovų savivalę ir patyčias pavaldinių atžvilgiu.

Medicinos visuomenėje nuo neatmenamų laikų klesti griežta hierarchinė sistema, kur paklusimas visiems vadovų sprendimams yra absoliutus ir neskundžiamas. Paradoksalu, bet tik tokia sistema ribotų išteklių šalyje užtikrina minimalius kokybiškos sveikatos priežiūros standartus. Trūkstant personalo, o pastarąjį netinkamai planuojant, skurdžiai finansuojamoje sveikatos sistemoje plyšius įmanoma užkaišyti tik perdegusių medikų sąskaita. Tiek įvairių lygių vadovai, tiek visuomenė gydytojo ir slaugytojos darbą laiko pasišventimu, menkai siejamu su adekvačiu darbo užmokesčiu. Niekada nepailstantis, darbe gyvenantis ir pasiaukojančiai atliekantis savo pareigas medikas – privalomas standartas, visa kita – blogieji pavyzdžiai. O centro ar skyriaus vadovai irgi siekia būti ne vadovais, o geriausiais gydytojais, daug geresniais už savo pavaldinius, ignoruodami šalia dirbančių kolegų interesus ir problemas. Bėda ta, kad gydymo įstaigų vidurinės grandies vadovų pagrindiniai resursai toli gražu ne finansai ar technologijos, o tik mažais atlyginimais bei virškrūviais maitinamas personalas. O ir skyrių ar centrų vadovų atsakomybei ribų nėra.

Niekada nepailstantis, darbe gyvenantis ir pasiaukojančiai atliekantis savo pareigas medikas – privalomas standartas, visa kita – blogieji pavyzdžiai.

Kiekvienas pavaldinio veiksmas yra jo veiksmas ir jo atsakomybė. Pavaldiniai gerai suvokia vieną tiesą – nesėkmės ir krizės atveju tik vadovas gali ištraukti iš bėdos. Šlovės akimirkos mediko darbe dažniausiai laikomos tiesiog įvykdyta pareiga, o nesėkmės ir krizės medicinoje kasdieną į akistatą suveda medikus ir nusivylusius pacientus. Tiesioginių vadovų ir pacientų spaudžiamas į kampą medikas turi parodyti neeilinius išgyvenimo sugebėjimus. Chirurginių specialybių gydytojai tiesiog nesuvokiami be paternalistinio santykio su aplinka. Daugelis moterų gydytojų studijų metu girdėjo tuos pačius sakinius: „nori gimdyti, tau ne vieta chirurgijoje“, „šeima ir medicina nesuderinama“. Todėl jaunam medikui sudaryti darbo grafiką taip, kad jis sugebėtų nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį, dažnam vadovui yra ne empatijos, o silpnumo požymis, sugriausiantis visą nepriteklių kamuojamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo grandinę.

Šlovės akimirkos mediko darbe dažniausiai laikomos tiesiog įvykdyta pareiga, o nesėkmės ir krizės medicinoje kasdieną į akistatą suveda medikus ir nusivylusius pacientus.

Vakaruose įkvėpę laisvo oro gurkšnio gydytojai prakalbo apie deramą darbo užmokestį, darbo krūvio reguliavimą, adekvatų darbo ir poilsio režimą, kolegų bei visuomenės pagarbą. Gal spręsdami šiuos klausimus pasiektume daugiau, negu parašydami tūkstantį komentarų, kokie medikai kyšininkai? Galbūt iki šiol vyraujanti koncepcija „nemeskime pinigų į neefektyvų sveikatos apsaugos sektorių“ turėtų būti keičiama į tvarios sveikatos priežiūros sistemos kūrimą? Apriboti visų lygių vadovų kadencijų skaičių iki dviejų, ligoninėms tarpusavyje rungtyniauti ne operacijų ir procedūrų skaičiumi, o sistemiškai analizuoti mirštamumo rezultatus, tinkamai finansuoti sveikatos priežiūros sistemą. Tokiems pradiniams žygiams iš politikų reikia noro ir ryžto. Daug populiariau prisidengiant kalbomis apie neefektyvų viešąjį sektorių įvairiomis kompensacijoms ir lengvatoms nusipirkti balsus tų rinkėjų, kurie jau seniai nebetiki laisvo ir atsakingo žmogaus galimybėmis mūsų šalyje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.