Nuomonės

2019.11.19 10:51

Vytautas Keršanskas. Kinijos komunizmas Aksominės revoliucijos 30-mečio šviesoje

Vytautas Keršanskas, politologas2019.11.19 10:51

1989-ųjų lapkričio 17-ąją, praėjus vos aštuonioms dienoms po Berlyno sienos griūties, Prahoje įvyko masinis studentų protestas prieš komunistinę Čekoslovakijos valdžią. Kruvini įvykiai išvedė šimtatūkstantinę minią į gatves ir jau mėnesio pabaigoje Komunistų partija buvo priversta paskelbti laisvus rinkimus. Netrukus šalies prezidentu buvo išrinktas Vaclavas Havelas, o šie įvykiai istorijoje buvo įrašyti Aksominės revoliucijos vardu.

Šiemet minimas komunizmo pabaigą Europoje lėmusių įvykių 30-metis primena apie šios ideologijos nusikaltimus žmonijai. Deja, Sovietų Sąjungos žlugimas nereiškė komunizmo egzistavimo pabaigos visame pasaulyje.

Mao Zedongo įkurta Kinijos Liaudies Respublika septynis dešimtmečius veikia jo įkūrėjo garbei pavadintos komunizmo formos – maoizmo – pagrindu. Nepaisant itin kruvino ir agresyvaus komunizmo įtvirtinimo 20 a., šiandieninis Kinijos režimas save pateikia kaip gebantį derinti laisvajam pasauliui būdingus principus su pagrindinėmis komunizmo dogmomis.

Tačiau jau kurį laiką didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio susilaukia Kinijos valdžios politika Xinjiango provincijoje gyvenančios islamo tikėjimą išpažįstančios uigūrų mažumos atžvilgiu. Pekinas kaltinamas šimtus tūkstančių žmonių priverstinai perkėlęs į perauklėjimo stovyklas.

Nors iki šiol Kinijos režimas griežtai atmetė kaltinimus, savaitgalį „New York Times“ leidinyje buvo paviešinta daugiau nei 400 nutekintų slaptų Kinijos komunistų partijos dokumentų, liudijančių, kad ši programa išties egzistuoja ir yra prižiūrima aukščiausiu lygiu.

Nors programa oficialiai siekiama kovoti su islamiškuoju ekstremizmu, dokumentuose atsispindintys faktai ir programos taikymo mastas atskleidžia jos represyvumą ir masiškumą. Į „perauklėjimo“ stovyklas perkeliamos ištisos šeimos, įskaitant ir senolius. Dokumentuose aiškinama, kad nebūtina būti padarius nusikaltimą – užtenka būti „užkrėstais netinkamo mąstymo virusu“, kad uigūrai patektų į perauklėjimo stovyklas.

Sukrečiančios atmintinės vietos pareigūnams nurodo, kaip elgtis ir ką atsakyti į savo gimtuosius namus grįžusiems studentams, neradusiems juose namiškių. Užsimenama, kad jų elgesys ir paklusnumas taip pat gali nulemti, kiek ilgai jų šeimos nariai turės būti „perauklėjami“.

Šių slaptų Kinijos dokumentų nutekinimas, laikomas vienu didžiausių atveju per pastaruosius dešimtmečius ir parodo, kad nehumaniška ir nusikalstama politika uigūrų atžvilgiu nėra besąlygiškai palaikoma Komunistų partijoje. Pekinui dabar bus itin sudėtinga neigti vykdomą programą, tai smūgis jo kurtam šiuolaikinio komunizmo įvaizdžiui.

Įdomi nutekintuose dokumentuose esanti detalė susijusi ir su Lietuva. Vienoje iš neviešų Kinijos vadovo kalbų užsiminta, kad ekonominis vystymasis nėra pakankama sąlyga valstybės saugumui ir vientisumui užtikrinti. Kaip pavyzdį jis pateikė Baltijos valstybes, kurios Xi Jinpingo teigimu, nors ir buvo ekonomiškai labiausiai išsivysčiusios, pirmosios nusprendė pasitraukti iš Sovietų Sąjungos.

Tebesitęsiantys protestai Honkonge vis labiau primena prieš tris dešimtmečius vykusius įvykius Europoje. Rugpjūtį protestuotojai formavo žmonių grandinę, atkartodami Baltijos kelią. Nerandant tvaraus sprendimo ir besitęsiant protestams, situacija toliau eskaluojasi. Šiomis dienomis vyksta susidūrimai tarp savadarbiais ginklais ir užtaisais ginkluotų studentų ir policijos pajėgų.

Tad nepaisant Kinijos komunistų partijos bandymų pasauliui parodyti švelnesnį komunizmo veidą, vis daugiau dėmesio susilaukiantys įtampos taškai Kinijoje liudija, kad autoritariniam režimui išsilaikyti naudojamos priemonės vis labiau atkartoja 20 a. komunistinio totalitarizmo bruožus.