Nuomonės

2019.11.12 15:12

Virginijus Savukynas. Kodėl nekalbame apie savo indėlį į dabartinės Europos kūrimą?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2019.11.12 15:12

Kai tik susikūrė tarpukaryje Lietuvos valstybė – o ir anksčiau – nelabai garsiai, bet nuolat atsirasdavo balsų, kurie sakydavo, jog jūs, lietuviai, esate maži, niekas nuo jūsų nepriklauso, tiesiog esate geopolitinė anomalija, kuri atsirado, nes taip nusprendė didžiosios šalys. Tokių nuostatų galima lengvai Rusijoje rasti ir šiandien.

Neretai ir mes patys sutinkame su tokia nuomone: ką mes galime padaryti, kas mes tokie esame. Nereikia sakyti, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl netikime savo valstybe, jaučiamės dažnai nelaiminti. Tačiau tai nėra tiesa. Tiesiog mes patys neprisimename to, ką esame nuveikę.

Mūsų vaidmuo buvo labai svarbus dabartinei Europai. Ji galėjo būti kitokia, jei Lietuvoje nebūtų buvusio Sąjūdžio. Šiomis dienomis minime Berlyno sienos griuvimą. Apie tai daug kalbama Europos valstybėse, tačiau mažai kas prisimena, kad šiek tiek anksčiau buvo Baltijos kelias. Milijonai žmonių visame pasaulyje pamatė taikius žmones, reikalaujančius laisvės. Ir tai įvyko ne kur kitur, o „blogio imperijoje“ – Sovietų Sąjungoje!

„Ne visi skaitė „New York Times“ ar sekė BBC žinias, bet žmonės, kurie net nežinojo, kur Lietuva yra pasaulio žemėlapyje, suprato, kad įvyko kažkas labai svarbaus – išgirdę, kad beveik du milijonai žmonių susikibo rankomis”, teigia buvęs „The New York Times” žurnalistas Billas Kelleris.

Tą suprato ir daugelis vokiečių – jei jau lietuviai, latviai, estai gali susikabinti rankomis, tai kodėl mes, vokiečiai, negalime nuversti nekenčiamos sienos? Ar Baltijos kelias nebuvo vienas iš įkvėpimo šaltinių vokiečiams? Dabar nepamatuosime nei sociologinėmis apklausomis nei kitais būdais, bet galime neabejoti, kad vaizdai iš Baltijos kelio paveikė ir vokiečius.

Dabartinės Europos negalime įsivaizduoti ir be mūsų indėlio. Jei tai skamba pagyrūniškai, tai aš galiu jums priminti vokiečių istoriko A. von Plato tyrinėjimus, kuriuose jis aiškiai sako, jog viena iš sėkmingo Vokietijos suvienijimo aplinkybių buvo Sąjūdis. Kodėl? Todėl, kad sovietų aukščiausia vadovybė savo posėdžiuose skirdavo daugiausiai dėmesio byrančios imperijos vidaus reikalams, o Vokietijai nelikdavo laiko. Tuo ir pasinaudojo vokiečiai. Būtų ramiai lietuviai, latviai, estai sėdėję, kitoks būtų buvęs scenarijus. Taip Vokietija susijungti sugebėjo ne per 20 metų, kaip buvo galvojama tuo metu, bet gerokai greičiau. Ir tai mes turime priminti šiandienos Europai – mes esame maža šalis, tačiau branginame laisvę. Ir Europoje esame ne įnamiai, priglausti iš gailesčio, bet tai ir yra mūsų namai, už kuriuos ne kartą kovojome.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.