Nuomonės

2019.11.17 09:35

Lietuvos vaistinių istorija: gal ieškote briedžių ragų, rupūžių, žmogaus nagų ar gyvūnų išmatų?

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2019.11.17 09:35

Gal norėtumėte briedžių ragų? Rupūžių? Žmogaus nagų ar gyvūnų išmatų? O gal prieskonių ar benzino? Visa tai skirtingais laikotarpiais galėjote įsigyti vaistinėse. Pirmosios vaistinės Lietuvoje duris atvėrė prieš penkis šimtus metų, o žydai į vaistininkystę įsitraukė tik devynioliktame amžiuje. Tačiau vienu metu dvidešimtojo amžiaus pradžioje Kėdainiuose veikė dvi vaistinės ir abi buvo prižiūrimos žydų.

Pirmosios vaistinės Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune – pradėjo veikti XVI a. pirmojoje pusėje. Pirmoji vaistinė Kėdainiuose įsteigta iki XVII a. ketvirto dešimtmečio. 1636–1637 m. šiame mieste minimas vaistininkas Elijas, čia laikęs kromą (parduotuvę), už kurį buvo sumokėjęs 20 auksinų.

Norėdamas turėti vaistinę ir viešai prekiauti vaistais, būsimas jos šeimininkas privalėjo gauti miesto savininko privilegiją ir įsipareigoti laikytis griežtų medikamentų gamybos ir laikymo taisyklių. Vaistininkai visus medikamentus privalėjo gaminti remdamiesi išsilavinusių ir autoritetingų medicinos daktarų nurodymais.

Vaistai buvo gaminami įvairaus pavidalo: tepalai, piliulės, pleistrai, užpiltinės. Vaistininkams buvo leidžiama prekiauti ir savigydai skirtomis gydomosiomis medžiagomis. XVI–XIX a. medicinoje šalia įvairių vaistinių augalų buvo naudojamos ir įvairios gyvulinės kilmės medžiagos ar net žmogaus kūno dalys: briedžių ragai, rupūžės, tam tikrų gyvūnų išmatos, į miltelius sutrintos mumijos, žmogaus plaukai ir nagai.

Vaistinių laikymo privilegijose jų savininkams buvo leidžiama prekiauti ir alkoholiu, prieskoniais (kurie dažnai vartoti ir vaistų gamybai), popieriumi bei paraku. XIX–XX a. pradžioje atsiradus pirmiems automobiliams, vaistinės dažnai buvo pagrindinės benzino tiekėjos.

Visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje žydai vaistininkyste pradėjo užsiimti tik XIX a. pirmoje pusėje. Šiuo laikotarpiu farmacininkų rengimas imtas reguliuoti Rusijos imperijos valdžios, pasikeitė šios specialybės rengimo tvarka – amatu, kuriuo iki tol tradiciškai užsiėmė tik krikščionys, leista užsiimti ir žydams.

Kėdainiuose pirmasis veikiantis žydas vaistininkas minimas tik pačioje XIX a. pab. 1898 m. žydas Chaimas Frumkinas, pakeitė prieš tai dirbusį provizorių Fridmaną ir tapo J. Gerdzejievskajai priklausiusios vaistinės vedėju. Ši vaistinė buvo įsikūrusi Didžiosios ir Senosios gatvių kampe esančiame pastate ir šioje vietoje veikė jau nuo XVIII a. II pusės.

Po 1903 m. šios vaistinės savininku tapo kitas žydas Chaimas Gurvičius, kuris didžiuodamasis teigė, kad jo vaistinė yra seniausia Lietuvoje. Kaip to įrodymą jis pateikdavo, veikiausiai iš ankstesnių vaistinės valdytojų įsigytą, Kėdainių savininko Boguslavo Radvilos 1659 m. išduotą privilegiją vaistinei steigti. Gurvičius vaistinę valdė iki jos nacionalizavimo Sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m.

Nuo pat pirmųjų vaistinių kūrimosi pradžios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki XX a. tik retais ir trumpais periodais jų Kėdainiuose buvo daugiau nei viena. XX a. pradžioje iki 1923 m. antrąją miesto vaistinę, įsikūrusią Didžiojoje g. 42 laikė kitas žydas Berelis Jofė.

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.