Nuomonės

2019.11.05 15:04

Vytautas Keršanskas. Ar „Twitter“ sprendimas atsisakyti mokamos politinės reklamos bus pakankamas?

Vytautas Keršanskas, politologas2019.11.05 15:04

Praėjusią savaitę „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey paskelbė, kad visiškai uždraus mokamą politinę reklamą savo socialiniame tinkle. Nepaisant didelio tarptautinės bendruomenės spaudimo socialiniams tinklams prisiimti didesnę atsakomybę kovoje su juose plintančia dezinformacija, toks radikalus žingsnis daugeliui buvo visiškai netikėtas, tačiau, be abejo, priimtas labai pozityviai.

Kiek reikšmingas toks sprendimas? Pirmiausia jis svarbus dėl savo principingumo: šią žinią pranešdamas „Twitter“ vadovas teigė, kad politikai turi gebėti patraukti rinkėjus ne mokama reklama, o savo idėjomis. J. Dorsey savo sprendimu bando užduoti toną ir kitiems socialiniams tinklams laikytis pozicijos, kad politinės idėjos turėtų sklisti dėl savo populiarumo visuomenėje, o ne dėl to, kad yra gausiai apmokamos. Tačiau ne visi su tuo sutinka.

„Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas neseniai nusprendė eiti kitu keliu ir jo socialiniame tinkle sukurta faktų publikuojamose reklamose tikrinimo sistema neapima politinių reklamų. „Facebook“ plintanti apmokama politinio turinio dezinformacija ir jos įtaka rinkimams globaliu mastu yra vienas didžiausių tarptautinės bendruomenės priekaištų. Tačiau nepaisydamas didelės kritikos, Markas Zuckerbergas gynė sprendimą teigdamas, jog niekas nenorėtų gyventi pasaulyje, kuriame technologijų kompanijos nuspręstų, kokia informacija yra teisinga, o kuri klaidinga.

„Twitter“ sprendimas atsisakyti mokamos politinės reklamos neabejotinai padidins spaudimą „Facebook“ ir „Google“, kurios susiurbia didžiąją dalį internetinės reklamos pajamų. Tačiau kol kas sudėtinga tikėtis, kad kuris nors iš šių milžinų imsis tokio ar bent panašaus sprendimo.

Nors mokama politinė reklama nėra itin reikšmingas pajamų šaltinis nei vienai iš šių trijų kompanijų, „Facebook“ ir „Google“ skaičiai yra gerokai įspūdingesni.

Pavyzdžiui, vien šiemet JAV Demokratų partijos pirminių prezidento rinkimų kandidatai išleido virš 32 mln. JAV dol. Donaldas Trumpas reklamai „Facebook“ išleido beveik 14 mln. JAV dol. „Google” valdoma „Youtube“ nuo pernai gegužės vien iš Amerikos politikų uždirbo 122 mln. JAV dol. Palyginimui „Twitter“ iš praėjusių metų vidurio kadencijos rinkimų Amerikoje uždirbo vos 3 mln. JAV dol. arba 0,1% visų savo pajamų.

Tad „Facebook“ ir „Google“ skaičiai yra dešimtimis ar net šimtu kartų didesni, o tai taip pat yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl „Twitter“ buvo lengviau iš viso atsisakyti mokamos politinės reklamos.

Pirmajai sveikinimų bangai dėl „Twitter“ sprendimo nuslūgus, kritikai priminė apie galybę kitų problemų, kurių mokamų politinių reklamų draudimas neišspręs. Pavyzdžiui milijonai netikrų anketų, vadinamųjų botų, naudojamų platinti dezinformacijai ir toliau netrukdomi „gyvena“ šiame socialiniame tinkle.

Neabejotina, kad „Twitter“ sprendimas padidins spaudimą „Facebook“, tačiau kol kas M. Zuckerbergas nuo savo pozicijos neatsitraukia. Ir iš tiesų, nesant aiškaus valstybių nustatyto reguliavimo, kaip kad kitų – tradicinių – medijų atveju, lengvo kelio suvaldyti dezinformaciją nėra. Mat riba tarp faktais grįstos informacijos užtikrinimo ir politinės nuomonės cenzūravimo yra siaura. O būtent vieną iš demokratinių valstybių pamatų – žodžio ir nuomonės laisvę – ir siekia savo tikslams išnaudoti dezinformacijos sklaida užsiimantys veikėjai. Todėl bent kol kas galime tikėtis, jog ir toliau girdėsime pranešimus apie socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją ir jos įtaką rinkimams.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.