Nuomonės

2019.11.04 11:45

Ramūnas Bogdanas. Kaliforniją žadina nesiliaujantys gaisrai

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.11.04 11:45

Jau nebe pirmi metai girdime apie liepsnojančius Kalifornijos miškus ir matome vaizdus iš gaisraviečių. Kad bent šiek tiek suvoktume, kokio tai masto įvykiai, palyginkime neseną gaisrą Alytuje, kurį gesino apie 200 ugniagesių, ir tuo pat metu liepsnojusį mišką Šiaurės Kalifornijoje, Sonomos apygardoje, kurį gesino net 1300 ugniagesių. Ir tokie gaisrai seka vienas kitą.

Gyventi miške ir prie jūros

Prieš kelias dienas užsidegė brūzgynai pietų Kalifornijoje, ugnis metėsi į vakarinius Los Andželo priemiesčius ir plito taip greitai, kad naktį teko evakuoti apie 156 000 žmonių, tarp jų ir tokias garsenybes kaip aktorius ir buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris, Los Angeles „Lakers“ puolėjas LeBronas Jamesas. Ugnį gesina virš 600 ugniagesių.

Iš 20 žinomų didžiausių Kalifornijoje kilusių gaisrų net 14 kilo po 2007 metų. Valstija per pastaruosius dešimt metų išleido net 4,7 mlrd JAV dolerių kovai su gaisrais. Specialistai sako, jog apie 84 proc. tų gaisrų sukelia žmonės, o apie 12 proc. prasideda nuo žaibų.

Kalifornijoje puikus oras gyventi – ilgos saulėtos sausos vasaros, ne per karšta. Drėgmę atneša penki žiemos mėnesiai, ir vėl saulėta. Bet ne kasmet iškrenta pakankamai žiemos lietaus, ir prasideda sausra.

Lengva ranka sausros pradėtos aiškinti klimato kaita. Išvada – kovoti prieš ją. Barackas Obama, susidūręs su Kalifornijos gaisrų problema, apibendrino – visas lėšas skirti atsilaikymui prieš klimato kaitą.

Žaliuojančios elektros kompanijos

Dvi kandencijas valdęs gubernatorius Jerry Brownas, kaip dauguma jo partiečių demokratų, yra didelis kovotojas prieš globalų atšilimą. Valstijos įstatymai taip supančiojo naftos ir dujų gavybą, kad anksčiau pati apsirūpindavusi valstija dabar importuoja didžiąją dalį naftos iš Saudo Arabijos. Supertankeriai zuja pirmyn atgal per Ramųjį vandenyną, bet jų tarša gubernatoriaus nejaudino – jis žvelgė tolyn į ideologines viršūnes.

Demokratų valdoma Kalifornija užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad 60 proc. elektros būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Reguliatoriai draudimais bei lengvatomis stūmė elektros tiekėjus investuoti į saulės ir vėjo energiją. Pasiektas rezultatas – šiemet kaliforniečiai moka apie 20 centų už kWh (mes mokame apie 6 eurocentus), arba 50 proc daugiau už vidutinę kWh kainą JAV.

Iš to kilo dar viena blogybė: elektros tiekėjai yra nutiesę tūkstančius mylių perdavimo linijų po visą valstiją. Jų priežiūra nebuvo skatinama, lėšos ėjo vadinamai žaliajai energetikai. Dabar medžiais apaugę linijos yra dažna gaisrų priežastis. Net valyti nėra kam, nes miškų pramonė po draudimų našta vos vegetuoja, nuo 1990 m. susitraukusi net 70 proc., ir joje nebelikę pakankamai darbininkų, išmanančių miško tvarkymą.

Milijardinių nuostolių žmonėms bei gamtai nėra iš ko dengti. Po 2017–2018 m. gaisrų bankrutavo didžiausia Kalifornijos elektros kompanija, turėjusi 16 mln. klientų.

Apsaugoti dėmėtąją pelėdą

Ypatinga miškų globa prasidėjo su augančiu aplinkosauginiu judėjimu apie 1990 m. Susirūpinus Kalifornijos dėmėtosios pelėdos gerove, ištisi miškų masyvai tapo neprieinami žmogaus priežiūrai. Ant tos bangos visoje Kalifornijoje buvo smarkiai apriboti bet kokie kirtimai.

Valstija per 20 a. augo kaip ant mielių. Amžiaus pradžioje joje tegyveno mažiau nei du mln. gyventojų, o 1950 jų skaičius pasiekė 10 mln. Iki 1990 žmonių padaugėjo iki 30 mln., o dabar Kalifornijoje jau beveik 40 mln. Visiems reikia būstų, jie retam įperkami miestų centruose.

Žmonės pamažėl skverbėsi į pakraščius, kur eina urbanistinio pasaulio ir gamtos riba, vis labiau lįsdami į gamtos teritoriją. Nuo 1990 iki 2010 net 45 proc. naujų namų pastatyti ten, kur priemiesčiai įsiterpia į gamtos zonas. Vieni jose gyvena dėl pigumo, o turtuoliai – dėl noro būti žalumoje.

Retas laikosi rekomendacijų išsivalyti 100 pėdų (apie 30 m) aplink namą nuo medžių, krūmų ir aukštos žolės. Vieniems tai per brangu (Kalifornijos gubernatoriaus žodžiais, apsivalyti aplink namą jo tėvui kainavo 35 000 dolerių), o kitiems gražiau likti pasinėrus gamtos glėbyje. Net 4 mln. kaliforniečių gyvena ypatingose lengvai pažeidžiamos gamtos teritorijose.

Gamta klaidų neatleidžia

Kada Kalifornijoje pasirodė baltieji, jie rado miškų tankį 40 medžių viename akre (0,405 ha), kurį palaikė indėnai. Dabar tankis siekia 200 medžių akre. Tokiame tirštume lengviau plinta ir gaisras, ir ligos.

Valstijoje vyravo tendencija – daugėjo žmonių, galinčių sukelti gaisrą, ir daugėjo neliečiamų medžių. Patogiai gyvenantys kaliforniečiai nekreipė dėmesio. Tada gamta įjungė žadintuvą. Padėtis išvirto nesibaigiančiais gaisrais.

Nesuvaldomos liepsnos verčia pažvelgti į realybę. Gražūs, tarsi gamtosauginiai, ketinimai, atitraukti nuo žmonių bei gamtos gyvenimo, virto ekologine katastrofa.

Valstijos demokratai bando išsaugoti savo veidą, tyliai priimdami racionalius sprendimus, nors garsiai nepaliauja kartoti savo senų užkalbėjimų, kurie tokie populiarūs tarp rinkėjų. Bet gyvenimas, kaip rodo Kalifornijos gaisrai, yra sudėtingesnis už plokščią ideologiją.

Su gamta reikia atsargiai. Žmogus gali atleisti klaidas, bet gamta niekada jų neatleis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.