Nuomonės

2019.11.10 11:03

Prabangusis Bristolio viešbutis Vilniuje: apsistoti paprasčiausiame kambaryje galėjo kainuoti visą dienos uždarbį

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2019.11.10 11:03

Vienas prabangiausių Vilniaus viešbučių įsikūrė 1902 m. savęs vertame pastate – prieš porą metų statytame pirkliui Izaokui Smaženevičiui priklausiusiame viename didžiausių Vilniaus namų. Istorizmo ir neoklasicizmo stiliumi pagal miesto architekto Konstantino Korojedovo projektą statytame name išsiteko ne tik šis 35 kambarių viešbutis, bet ir miesto koncertų salė, restoranas, parduotuvės ir butai.

Prabangus pastatas su žiemos sodu, prašmatniu trilypiu kupolu galėjo pasigirti ne kiekvienam pasiekiamais patogumais – karšto oro šildymo sistema, elektros apšvietimu, prabangiu interjeru ir kambariais su voniomis.

Miesto darbininkui apsistoti paprasčiausiame iš siūlomų viešbučio kambarių būtų kainavę visą jo dienos uždarbį – 1,2 rublių. Užtat tarp jo svečių buvo galima sutikti ir tokių žinomų to meto žydų visuomenės veikėjų kaip istorikas Simonas Dubnovas (1860–1941), ar žymus rašytojas, visuomenės veikėjas ir mokslininkas S. Anskis (tikr. Šloma Zainvlis Rapoportas, 1863–1920). „Bristolio“ viešbutis neabejotinai buvo plačiai žinomas – 1915 m. A Kühlewindt spaustuvė išleido atviruką su jo atvaizdu.

Kompleksą, kuriame buvo įsikūręs „Bristol“, galima laikyti to meto prekybos, pramogų ir verslo centru, traukusiu ne tik atvykusiuosius, bet ir miestiečius. Čia buvusioje salėje 1909 m. savo koncertą surengė tuomet vos aštuonmetis smuikininkas Jaša Haifecas (1901–1987), vėliau tapęs vienu garsiausių smuikininkų istorijoje.

Po to, kai 1904 m. pastate buvusią teatro salę nusiaubė gaisras, namas buvo atnaujintas pagal vieno produktyviausių to meto Vilniaus architekto Michailo Prozorovo (1860–1914) projektą. Atrodo, jog jis pasidarbavo bene visuose tuo metu Šv. Jurgio (dabar – Gedimino) prospekte statytuose ar atnaujinamuose pastatuose.

Po renovacijos čia įsikūrė dar viena miesto įžymybė – populiarus restoranas „Žaliasis Štralis“. Pavadintas pagal savininkų pirklių Štralių pavardę, jis turėjo dar du „brolius“ – restoranus „Raudonąjį“ (Šv. Jurgio pr. ir Totorių g. kampe) ir „Baltąjį“ (Pilies g.) Štralius. Prabangi vieta traukė ir respektabilią miesto publiką – jame lankėsi pirkliai, prekybininkai, kurie čia ne tik linksmindavosi, bet ir tvarkydavo verslo reikalus, sudarydavo sandorius.

XX a. 4 deš. Štralyje grojo septynių damų orkestras, deja, jo veiklą nutraukė įsisiautėję antisemitiškai nusiteikę jaunuoliai, prigrasinę orkestrantes taip, kad šios daugiau nepasirodė scenoje.

Karai ir okupacijos nutraukė prabangos, muzikos, spektaklių ir šurmulio kupiną komplekso istoriją. Sovietmečiu vietoje čia buvusio viešbučio, erdvių butų, daug nedidelių kambarėlių, kurių gyventojai turėjo dalytis bendra virtuve. Veikė parduotuvė. Šiandien istorijos dvelksmą primena pastate įsikūręs Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, parduotuvės ir virš jų esantys butai.

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.