Nuomonės

2019.10.29 12:09

Virginijus Savukynas. Ar gaisras Alytuje neapnuogino visos Lietuvos problemų?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2019.10.29 12:09

Gaisras Alytuje prikaustė visos Lietuvos dėmesį. Ir, aišku, visi jau pakomentavo bei išsakė savo nuomonę. Norėčiau pridėti kelis neaptartus aspektus. Mano nuomone, ši nelaimė išryškino ne tik tai, kad nesame pasiruošę likviduoti nelaimės pasekmes, ji apnuogino, kaip apskritai valdžios atstovai yra įpratę dirbti. Arba tiksliau pasakius – nedirbti.

Ir išryškino skirtumą tarp visuomenės, kuri išlaikė sveiką protą, bei biurokratinių įpročių. Ką žmonės darė, kai degė ugnis? Kas galėjo, tuo padėjo. Vieni atvažiavo su savo traktoriais, kiti nešė maistą ir vandenį, treti aukojo pinigus. Tai natūrali žmogiška reakcija.

O kaip elgėsi valdžia? Kai dar degė padangos Alytuje, Vilniuje buvo pranešta, kad gaisras užgesintas. Kadangi buvo akivaizdūs faktai, tai ir akivaizdus pasipiktinimas kilo. Tačiau ar taip nevyksta kiekvieną dieną Lietuvoje? Valdininkai yra įpratę ne spręsti problemas, bet jas neigti. Ar maža Lietuvoje mokyklų, kurios neigia, kad egzistuoja patyčios, užuot jas sprendusios? Jei pasakai, kad problemos nėra, tai ir nereikia jos spręsti. Dar galima temti laiką, tikintis, jog problema pati išsispręs, arba žmonės pripras prie jos. Šį biurokratijos įprotį reikėtų išnaikinti, jei svajojame apie Lietuvos sėkmę.

Antras dalykas, kai žmonės nešė maistą gaisrininkams, kai kurie valdininkai susigalvojo, jog reikėtų patikrinti, ar yra visi reikalingi leidimai. Aišku, po Alytaus mero pasipiktinimo, daugiau apie juos nieko negirdėjome. Tačiau šis atvejis atskleidžia tai, ką galima pavadinti biurokratišku instinktu. Nesvarbu, kad dar ugnis dega, kad žmonės nori padėti, bet reikia parodyti savo valdžią. O kiek su tokiu biurokratiniu požiūriu kiekvieną dieną susiduria piliečiai? Tikriausiai kiekvienam lengvai atpažįstama situacija.

Taip pat ši situacija iškėlė lyderystės klausimą. Galima ilgai aiškintis, kas pagal kokius nors popierius turėjo ką padaryti. Bet gal tiesiog buvo galima tiesiog daryti ir suteikti reikiamą pagalbą Alytui? Lygiai taip pat kaip ir žmonės atėjo į pagalbą. Nereikėjo nei ministrų įsakymų, nei poįstatyminių aktų ar dar kitokių dalykų.

Tačiau šiuo atveju suprantu biurokratus. Ar iš jų tikimasi lyderystės? Ar nėra taip, kad dažnai už parodytą iniciatyvą gauni per galvą. Ar nėra taip, kad jau išsiugdėme visą biurokratų sluoksnį, kuris vengia net mažiausios atsakomybės, nes ir už gerus darbus gali nukentėti. O kas bus, jei nepasiseks? Apie tai geriau net negalvoti.

Kai ką nors darai, gali padaryti klaidų. Joms esame visiškai nepakantūs. Tad koks biurokratas norės prisiimti atsakomybę. Jis kiek tik galės, tiek ir kratysis jos.

Ir tai puikiai iliustruoja vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės galvos reikalavimas. Taip, galima kritikuoti, kad ji laikėsi pasyviai, tačiau ši iniciatyva yra signalas bet kuriam biurokratui – jei suklysi, tai antro šanso nebus. Taigi kas nori spręsti problemas? Niekas. O kur dar visas choras socialiniuose tinkluose, kur kiekvienas prie savo kompiuterio žino, kaip geriausiai gesinti gaisrus. Kas nori tokio spaudimo?

Štai kodėl manau, kad šis gaisras Alytuje apnuogino gerokai gilesnes visos Lietuvos problemas. Prezidentas Gitanas Nausėda parašė, kad bus išmoktos šio gaisro pamokos. Taip, bus padarytos išvados, kaip elgtis kritinėse situacijose. Tačiau ar bus sprendžiamos šios įsisenėjusios Lietuvos biurokratijos bėdos?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.