Pirmasis Čekoslovakijos prezidentas Tomašas Masarykas yra kalbėjęs, kad demokratija dar nereiškia, kad pirmo nepraustaburnio turime leistis daužomi per veidą. O po 1926-ųjų perversmo Lietuvoje prezidento pareigų netekęs Kazys Grinius yra sakęs, kad „kalbėti apie demokratiją ir kovoti už ją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti“.
Ironiška, kad kaip tik su K. Griniumi labiausiai iš visų Lietuvos istorijos veikėjų kartą sakėsi norintis susimainyti vietomis dabartinio Lietuvos parlamento didžiausios frakcijos vadovas. Apie K. Grinių kaip pavyzdį Ramūnas Karbauskis prieš porą metų kalbėjo LRT laidoje „Būk detektyvas“. Šią savaitę irgi LRT, bet jau „Dienos temoje“, jis sakė, kad „antradienį nebuvo leista, kad ketvirtadienį įvyktų demokratijos egzaminas“. Tas egzaminas turėjo būti balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku. Kodėl negerai, kad egzaminas buvo surengtas pora dienų anksčiau? Nes Viktoras Pranckietis liko poste, kai valdančioji dauguma nespėjo mobilizuoti visų savo balsų, o pati procedūra pavirto farsu.
Valdančiosios daugumos nariai, ką tik reikalavę balsuoti dėl nepasitikėjimo, ėmė atšaukinėti savo parašus, nes Seimo valdyba nutarė surengti posėdį tą pačią dieną ir balsavimo neatidėlioti. Tada balsavimo jau savo parašais pareikalavo opozicija. Posėdžiui prasidėjus valdantieji demonstratyviai paliko Seimo salę, nors kai kituose balsavimuose balsavimo kortelių nepanaudodavo opozicija, ji buvo pliekiama kaip Seimo darbo sabotuotoja.
Norėjau čia sakyti „o pabaigą jau žinot“, bet pabaigos iš tikro dar nėra. R. Karbauskis rytinėse radijo laidose įtikinėja, kad Seimo pirmininko klausimas jam tiek nerūpi, kiek jį eskaluoja žurnalistai, bet Seimo posėdžiai prasideda ir pertraukiami kaip tiktai klausimais dėl Seimo pirmininko, net jei dėl to tribūnoje turi luktelėti mokesčių įstatymų pakeitimus pristatantis prezidento patarėjas. Pats prezidentas tuo tarpu iš vizito užsienyje ambicijų kovas parlamente palygina su sportiniais azartiniais žaidimais ir čia jo lyderystė kol kas pasibaigia.
Kartą čia jau paminėtas kitas prezidentas, T. Masarykas, sakė, kad valstybė yra racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija, o ne tiktai kvalifikuota administracinė ir diplomatinė technika. Su didžiausiu liūdesiu prisieina konstatuoti, kad dviem pastarosioms technikoms Lietuvos valstybės širdyje laiko šiuo metu nėra, išskyrus meistriškai įvaldytą pertraukų ėmimo mechanizmą, kas leidžia pusvalandžiui arba iki kito posėdžio blokuoti priešininkų iniciatyvas.
To laiko galėtų atsirasti, ir nebūtinai po pirmalaikių rinkimų. Klausimas dėl V. Pranckiečio tarsi turėtų būti atidėtas, nes šioje sesijoje iš naujo kelti jo tarsi turėtų būti nebegalima. Tačiau valdantieji, kitaip negu visam Seimui atstovaujanti jo valdyba, tikina, kad balsavimas antradienį buvo neteisėtas, dėl to dabar reikia tikro, teisėto. Antradienį, po kurio, anot R. Karbauskio, V. Pranckiečio kabinetas jau bus laisvas.
Vieną kartą raktų Seimo pirmininkas Lietuvoje jau yra nedavęs. Aleksandras Stulginskis neatidavė raktų nuo seifo, kuomet III-iasis Seimas buvo paleistas nepaskelbiant naujų rinkimų. Bet tada jau pati demokratija buvo daužoma per veidą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
