Nuomonės

2019.10.22 10:08

Matas Maldeikis. Kurdų istorijų pamokos

Matas Maldeikis, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje2019.10.22 10:08

Turkija kirto Sirijos sieną, ir prasidėjo dar vienas dešimtmečius trunkančio Turkijos karo su kurdais etapas. Dabar tai dar ir naujos geopolitinės regiono realybės, kuri vis labiau ryškėja ir atsiveria JAV paliekant šias teritorijas, pavidalas.

Ši naujoji realybė privalėtų būti apmąstyta ir Lietuvoje, nes, norime mes to, ar ne, ji demonstruoja, jog mūsų de facto saugumo garantas keičia savo strategiją.

Taip pat skaitykite

Dabar vis labiau populiaru kalbėti, kad kurdai buvo išduoti. Tiesa, kad kurdai buvo vieninteliai efektyvūs JAV sąjungininkai regione nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Jų vaidmuo, padedant nuversti Sadamo Husseino režimą Irake ir paskui stabilizuojat padėtį šalyje, buvo išskirtinis. Jie buvo ta pagrindinė „žemės“ jėga kovoje su Daeš Sirijoje, užtikrinusi JAV pergalę.

Vis dėlto jie niekada nebuvo JAV sąjungininkai. Kurdai puikiai žinojo, kad JAV čia neatėjo ilgam. Kurdų vaidmuo kovoje su Daeš panašėjo į viduramžių samdomos kariuomenės, kuri ėjo su geresnį pasiūlymą pateikusių vėliava, pavyzdį. Prieš priimdami JAV pasiūlymą jie taip pat derėjosi ir su kitomis šalimis, ta pačia Rusija. Rusai pasiūlė mažiau.

JAV sąjungininkas regione, nepaisant visų nesutarimų, yra NATO narė Turkija. Turkija JAV strategijoje lieka pernelyg svarbi šalis, kad ją aukotų kurdų naudai. Ir Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas tai gerai supranta.

Dabartinės problemos šerdis yra ne draugų ar priešų paieškos, o tai, kad JAV šioje pasaulio dalyje nebeturi nacionalinių interesų, tad tiesiog išeina. Skalūnų technologija jau artimiausiu metu JAV iš didžiausio naftos importuotojo pavers didžiausiu naftos eksportuotoju, ir tai atitinkamai keičia jos nacionalinius interesus.

Nebeliekant JAV, regione formuojasi naujas jėgų balansas. Turkija, įžengdama į Sirijos teritoriją, demonstruoja savo šimtametes ambicijas tapti esminiu regiono žaidėju. Rusija savo ruožtu irgi trokštų tapti jėga, nuo kurios priklauso regiono jėgų balansas, mat tai jai suteiktų galimybę aktyviai veikti naftos rinkoje: ne kas kita, o nafta yra Rusijos biudžeto, tad ir jos vidaus politikos galimybių, esminis veiksnys. Saudo Arabija taip pat kaunasi šiame žūtbūtiniame interesų kare: juk dabartine forma ji gyvuoja tik dėl JAV skėčio.

Dabartinės problemos šerdis yra ne draugų ar priešų paieškos, o tai, kad JAV šioje pasaulio dalyje nebeturi nacionalinių interesų, tad tiesiog išeina.

Ir čia kyla būrys klausimų apie ganėtinai artimą Lietuvos perspektyvą.

Aptariamas JAV išėjimas iš Artimųjų Rytų regiono yra tik pirmas žingsnis. Šiuo metu JAV grįžta prie pagrindinės savo nacionalinio saugumo strategijos, kurios esmė – neleisti, kad jokiame pasaulio regione susiformuotų jėga, galinti mesti iššūkį JAV. Dabar tokia grėsme Amerikos politinis elitas regi Kiniją. Silpnėjanti Rusija (nepainioti su vaizdeliu televizijos ekranuose) leidžia JAV vis dažniau pagalvoti ir apie išėjimą iš mūsų regiono. Būtent tai, kalbėdamas apie NATO kaip „atgyveną“, ir turėjo omeny dabartinis JAV prezidentas.

Tarptautiniai santykiai vis labiau pereina iš institucinių į dvišalius, abipusiai naudingus santykius. Lenkai, siūlydami Trumpui jo vardo karinę bazę šalyje, tai jau suprato. Ateina laikas panašiems Lietuvos sprendimams.

Taip pat skaitykite