Nuomonės

2019.10.11 13:36

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Mokesčiais apkaišytas gerovės traukinys pajudėjo

Ramunė Sotvarė-Šemetienė , apžvalgininkė2019.10.11 13:36

Gerovės valstybės kūrimas taip įsibėgėjo, kad jau kitais metais daug kam gali būti sunku suprasti, kur gyvena – arčiau to tikslo ar tik labiau prispausti.

Lyg liūtis plūstantys mokesčių pakeitimai įvelkami į gražią teoriją, bet gyvenime jie gresia įstumti į kampą ne vieną, dėl kurio tarsi ir yra daromi.

Pavyzdys iš kaimynystės. Vilnietė Julija dirbo 46 metus. Gauna be kelių eurų 300 pensijos. Išgirdusi apie gerovės valstybę, net atkuto, – su tokiom naujienom, sako, ir sveikata pasitaisė.

Kitais metais greičiausiai pablogės. Jeigu bus priimti siūlomi mokesčių pakeitimai, didelė pokyčių audra pervažiuos jos ramų senatvės ritmą.

Ji to dar nesupranta, bet butas beveik pačiame Vilniaus centre suduos jai pirmąjį smūgį.

Niekas dabar nepasakys, kiek tiksliai jai reikės sumokėti iš tų 300 eurų, kruopščiai išdalytų kiekvienai išlaidai. Bet tikrai reikės atiduot gal pusę pensijos, o gal ir daugiau, nes du kambariai centre verti daugiau nei 100 tūkstančių.

Parduoti tokį butą – viens du. Ir parduos, jeigu nebus kur dėtis. Bet ką bendra tai turi su jos gerove? Jai tarp tų sienų ir toje vietoje – visas gyvenimas. Tas pat, kaip tėvą parduot.

Automobilis taps antruoju spyriu. Senas. Teršia. Su naujais mokesčiais nė už dyka nieks nebeims. Reiks važiuot, kol sugrius.

Tiesa, pensijos turi pridėt. Tik vargu, ar kas pirktų tokią gerovę už 6 ar 8 papildomus eurus per mėnesį.

Tokių tetų, dėdžių, kaimynų – aplinkui tūkstančiai. Kiekvienam bus kitaip. Klius daugiau, o gal mažiau. Klius ne tik jiems.

Nekilnojamojo turto mokesčio siūlomi pokyčiai paliestų ir naują ekonominį būstą, kurį perka jauni žmonės imdami paskolas. Tad prie paskolos prisidėtų dar vienas gana įspūdingas mokestis, o bankams siūlomi mokesčiai greičiausiai didintų ir paskolų kainą.

Ar tai tikrai atitinka valstybės poreikius pritraukti ir išlaikyti kuo daugiau jaunų išsilavinusių žmonių?

Susidaro įspūdis, kad kiekvieno naujo pasiūlymo kepėjas turi savo atskirą keptuvę ir dirba atskirtoje virtuvėje be langų. Todėl niekaip nemato visumos.

Tokiu būdu kelias į tą visų gerovę įgauna ne tik idiotizmo, bet ir sadizmo atspalvių.

Šimtus kartų kalbėta, kad nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis ir labai nedidelis. Be išimčių. Žmonės nebūtų baudžiami vien dėl to, kad gimė Kaune ar Vilniuje. Turėtų būti aiškus jo tikslas, o gauti pinigai privalo likti ten, kur surenkami. Dabar to nėra.

Tas pat ir dėl automobilių taršos. Esam tam tikroje situacijoje. Ne iš mandrumo, o dėl skurdo žmonės neturi gerų naujų automobilių. Tai gal judėkime palengva, duokim sau laiko išslinkti iš to rūkstančių senienų parko. Nelupdami tūkstančių ir neįvarydami į situacijas be išeities. Geriau skatindami švarų pirkimą, nei bausdami už tai, kad vis dar esam ubagai.

Bet ministras sako, jeigu šitaip nepavyks, tai bus dar daugiau – mokesčiai visam transportui. Jiems reikia ne švarios aplinkos ar gerovės, o pinigų naujos valdžios koalicijos padrikiems pažadams vykdyti.

Ne iš mandrumo, o dėl skurdo žmonės neturi gerų naujų automobilių. Tai gal judėkime palengva, duokim sau laiko išslinkti iš to rūkstančių senienų parko. Nelupdami tūkstančių ir neįvarydami į situacijas be išeities. Geriau skatindami švarų pirkimą, nei bausdami už tai, kad vis dar esam ubagai.

Jeigu ir toliau taip, tai jau greitai penktadieniais žmonės sėdės prie Seimo prieš klimato kaitą, ketvirtadieniais – prieš priemones stabdyti klimato kaitą, trečiadienį – prieš nelygybę, o antradienį – prieš priemones tai nelygybei išlyginti.

Lietuva turėjo 8 ramius ekonomikos augimo metus. Tačiau per tą laiką, kai nebuvo krizių, nereikėjo gesinti gaisrų, taip ir neatsirado bendro smegenų centro, kur būtų susitarta, kaip valstybė turėtų keliauti į ateitį. Todėl dabar, kaip ir visada, kas prišoka prie valdžios pusmečiui ar metams, tas ir montuoja žmonių gyvenimus pagal savo kokį nors supratimą.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.