Nuomonės

2019.10.10 12:01

Rima Urbonaitė. Darna trykštanti politika

Rima Urbonaitė , politologė2019.10.10 12:01

Pagrindinė 2016 metų „valstiečių“ rinkimų kampanijos idėja buvo darnios Lietuvos vizija. Net penkios darnos buvo sugalvotos, kurios turėtų sukurti tą žadamą rožinį rytojų. Žinoma, žada visi, jie nebuvo išskirtiniai. Tačiau buvo taip garsiai anonsuojama, kad pamatysime tokią politiką ir tokį sprendimų priėmimą, kokio dar neregėjome.

Šį antradienį Seimo posėdžio metu, kai Algirdas Sysas tribūnoje pristatydamas komiteto išvadą prabilo „aš matau, kad niekam čia neįdomu per daug...“, o galiausiai Seimo pirmininkas paskelbė dviejų minučių techninę pertrauką visiems nusiraminti, nes parlamentarams labai reikėjo tarpusavyje savo reikalus aptarti, mintys grįžo prie tos žadėtos darnos ir kitokios politikos.

Taip turime tikrai kitokią politiką. Darna trykšta, matant, jog net sunku susekti, kada gyvena Seimas su partijų koalicija, kada su frakcijų. Tik dėl darnos matėme ir trumpalaikės Seimo narių nuomos idėją. Darnos daug įnešė ir Stasio Jakeliūno bei Agnės Širinskienės vadovaujamos tyrimų komisijos. Beje, jos vis dar darniai kažką bando tirti. Tik dėl tos darnos reikia ir V. Pranckietį kažkaip iškrapštyti iš tos Seimo pirmininko kėdės.

O 2016 metais kalbėta apie darnų žmogų, orią senatvę, rūpestingą sveikatos apsaugą, darnią visuomenę, žmogaus ir gamtos santykio svarbą, žinoma, darnų švietimą, išskirtinį dėmesį pedagogų rengimui, kultūros vaidmens valstybės politikoje stiprinimą. Stebint naujo Kultūros komiteto darbotvarkes, deja, labiau susidaro įspūdis, jog to komiteto sukūrimu ir baigėsi kultūros vaidmens politikoje stiprinimas.

Ir skambūs buvo pažadai buvo siekti strateginės lyderystės ir kompetencijos valstybės valdyme bei grąžinti pasitikėjimą Seimu ir partijomis, prisiimant atsakomybę už rinkiminių pažadų vykdymą.

Pasitikėjimas tiek partijomis, tiek Seimu kaip buvo, taip ir liko paskutinėse pozicijose. Kai reikia tiek laiko skirti tyrimams, kurių pasiutpolkė įsisuko nuo pat kadencijos pradžios, kai asmeniniai konfliktai ir nuolatinė desperacija siekiant turėti bent minimalią daugumą tampa tikslu savaime, deja, bet rezultatais pasigirti galimybių lieka visai mažiau.

Ir ta pati kompetencija valstybės valdyme neatrodo, kad tapo visuotine taisykle. Žemės ūkio ministerijos pavyzdys, kai paskyrus naująjį ministrą partija ministeriją paverčia įdarbinimo agentūra partiečiams, kurių kompetencijos tikrai neblizga, nesuteikia daug optimizmo. Deja, bet tai tiems, kurie kalbėjo apie profesionalus ir skaidrumą, po trejų metų buvimo valdžioje, problema jau nebeatrodo. O ir apie darnią Lietuvą kada paskutinį kartą girdėjote? Sunku rasti darną, kai politikų supratis kinta greičiau, nei spėjame kažką suvokti. Nereikia jau ir profesionalų vyriausybės, o mokesčių pertvarkos, regis, gimsta jau mirusios. Tai tokia darna.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.