Nuomonės

2019.10.02 13:54

Rimvydas Valatka. Po kiek provincijos vaikų luošinimas dabar Lietuvoj?

Rimvydas Valatka, apžvalgininkas2019.10.02 13:54

Senovėje 7 buvo laikomas magišku ar netgi dieviškos išminties skaičiumi. Valstiečių valdomoje Lietuvoje magišku skaičiumi tapo aštuoni. Dėl šio skaičiaus iš kailio neriasi kaimo mokyklų direktoriai, pliekiasi rajonų tarybos, vietinę valdžią į šuns dienas deda mokinių tėvai.

Kaip žinoma, tiek mokinių – aštuoni – turi būti klasėje, kad ją finansuotų valstybė ir jos nereikėtų sujungti su kita klase. Bet iš esmės magiškas aštuonetas yra sugalvotas tam, kad būtų išpildytas Valstiečių partijos pirmininko Ramūno Karbauskio noras neuždaryti mokyklų, kurios jau netrukus apskritai liks be mokinių.

Kad taip neatsitiktų griebiamasi net ir elementaraus mokinių prirašinėjimo, kurį galima būtų pavadinti ir mokinių teleportacija iš vienos mokyklos į kitą.

Antai Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos mokytojų profesinė sąjunga pasidalijo įtarimais, kad ši mokykla popieriuje skolino savo mokinius kaimo mokykloms, kurios dėl tokio prirašymo gavo valstybinį finansavimą.

Vaikai buvo prirašomi kaimo mokyklose, nors ir toliau ėjo į savo mokyklą. Nors Dovydaičio mokyklos ir savivaldybės vadovai tai neigia, galimą mokinių teleportaciją tiria policija.

Kad ir kaip pasibaigtų ši istorija, jau seniai yra aiškūs du faktai, kurių apsimeta nematanti tiek Seimo dauguma, tiek ir Vyriausybė. Pirmasis faktas – dirbtinis pustuščių mokyklų išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja labai brangiai. Kad tai – atviras pinigų mėtymas į balą, rodo ir kitas akivaizdus faktas: tokiose mokyklose vaikai gauna itin prasto lygio išsilavinimą.

Valstybės kontrolė Seimui neseniai pateikė duomenis, kad 2017 metais mokinio ugdymas mažose mokyklose kainavo 4,5 karto brangiau, palyginti su ugdymu didesnėse mokyklose. Šįmet šis skirtumas jau gali siekti net septynis kartus.

Ar mes tokie turtingi, kad galime sau leisti prabangą taip brangiai mokėti už nepažangą? – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje klausė tyrimą pristačiusi auditorė.

Valstybės kontrolė nustatė, kad mokymosi pažangai ypač kenkia 5–8 klasių jungimas mažose mokyklose. Tėvai išveža vaikus iš mažų kaimo mokyklų, jose lieka tik vargšų vaikai. Trumparegiška valstybės politika dar mokykloje pasmerkia šiuos vaikus amžinam skurdui. Kaip pastebėjo Valstybės kontrolės auditorė, taip Lietuva augina išmokų gavėjų dinastijas.

Daug kas jau ir pamiršo, kad prieš trejus metus valstiečiai rinkėjus viliojo programa „Darni Lietuva”, kurios dalis, skirta švietimui, vadinosi „Išsilavinimas ir kultūra – žmogaus ir valstybės gerovei”. Valstiečiai žadėjo siekti, kad Lietuvos jaunoji karta būtų pilietiška. Dar žadėjo švelninti švietimo kokybės netolygumus tarp didžiųjų miestų ir periferijos.

Netolygumai tarp miesto ir kaimo mokyklų dar labiau padidėjo. Valstybei ir žmonėms vietoj gerovės – vieni nuostoliai. Lyg to dar būtų maža, dėl magiško valstiečių aštuoneto prirašinėjami ir teleportuojami vaikai dar mokyklos suole išeina ir trumpą šio Seimo daugumos korupcijos kursą.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.