Šiandien daug politikų kalba apie ekonomisto Raimondo Kuodžio išpopuliarintą metaforą – „gyvulių ūkį“. Ji reiškia tai, kad ne visi moka vienodus mokesčius, egzistuoja daug lengvatų. Daroma išvada, kad dėl to valstybė nesurenka pakankamai pinigų, kad tinkamai galėtų mokėti algas gydytojams, mokytojams, policininkams, padėti darbo netekusiems ar skurdžiai besiverčiantiems asmenims.
Reikia sutikti, kad Lietuva vis dar mažiau surenka mokesčių negu kitos Europos Sąjungos valstybės. Taigi siūlomas paprastas receptas – panaikinti lengvatas. Atrodytų, jog viskas paprasta ir logiška, tačiau gyvenimas yra per daug sudėtingas, kad pasiteisintų tokie sprendimai.
Štai imkime pavyzdį: dabar vis dažniau pasigirsta, kad visi dirbantieji turėtų mokėti vienodus mokesčius, t. y. nebūtų veiklos nei pagal verslo liudijimus, nei pagal individualią veiklą. Toks modelis gal ir tiktų, jei visi žmonės dirbtų didelėse įmonėse ar valstybinėse įstaigose. Tačiau pasaulis keičiasi, visur daugėja laisvai samdomų darbuotojų, su kuriais sudaromos sutartys konkrečiam projektui atlikti. Kodėl taip yra? Todėl, kad tie profesionalai gali atlikti darbus greičiau, lanksčiau, kokybiškiau ir pigiau nei įmonė. Tai nauda užsakovui, o tokiems profesionalams yra laisvė pasirinkti įdomesnius projektus, greičiau tobulėti, be to, laisvai disponuoti savo laiku. Tačiau jie turi ir didesnes rizikas. Jei negauna projekto, tuomet negauna ir pinigų, atostogos – jų pačių reikalas, jau nekalbant apie kokias nors išmokas, netekus darbo. Taigi ar jiems būtų teisinga mokėti tokius pačius mokesčius kaip ir tiems, kurie dirba įmonėse ar valstybinėse įstaigose? Vieni taptų lygesni už kitus.
Štai vienas draugas pasidalino rūpesčiu. Jo žmona dirba kirpėja. Pagal individualią veiklą. Turi savo mažytį saloną, už kurį moka nuomą. Viskas klojosi neblogai, kol ji nesusilaužė rankos. Štai čia ir iškilo problemos. Ne, ne dėl sveikatos draudimo. Jį taip pat turi ir už tai moka. Šiai šeimai iškilo rūpestis dėl jų mažyčio verslo ateities. Juk ji negalės kirpti kelis mėnesius, bet už nuomą turės mokėti, nes nuomotojui visai nesvarbu, ar jo patalpose vyksta kokia nors veikla, ar ne. Antra, sugrįžus į darbą vėl reikės laukti klientų. Juk dalis tikrai susiras kitus kirpėjus ir vaikščios pas juos, o ne sugrįš. Ir dabar palyginkime darbuotoją, kuris dirba arba didelėje įmonėje, arba valstybinėje įstaigoje. Ir po poros mėnesių ligos sugrįžęs jis turės darbo, jam dėl to galvos neskauda. Ar teisinga, kad abu mokėtų vienodus mokesčius, tačiau gerokai daugiau rizikuoja tas, kuris dirba pats sau? Ar tai nebūtų „gyvulių ūkis“?
Jei visiems bus suvienodinti mokesčiai, tuomet apsimokės dirbti arba valstybinėje įstaigoje arba didelėje įmonėje. Tai naudinga stambiam kapitalui, nes atsiras gerokai daugiau norinčių įsidarbinti didelėse ir stabiliai veikiančiose įmonėse bei padidins norinčiųjų dirbti valstybiniame sektoriuje. Kapitalizmas veikia tuomet, kai tiems, kuriems priimtina didesnė rizika, galimas ir didesnis atlygis. Antraip, tai dar vienas gyvulių ūkis.
Tai viena šio klausimo pusė, o kita skamba taip: ar valstybė racionaliai išnaudoja jau surinktus mokesčius? Ar tikrai valstybė imasi finansiškai pagrįstų projektų? Juk už juos mokami mokesčių mokėtojų pinigai. Pavyzdys gali būti atominės elektrinės projektas. Dabar akivaizdu, kad jei būtų statoma atominė jėgainė, tai būtų didžiulis finansinis akmuo Lietuvos mokesčių mokėtojams. O juk šio projekto įvairiems dokumentams buvo išleista pusė milijardo litų. Jie tikrai galėjo būti panaudoti gerokai geresniems tikslams. Ir tokių finansiškai nepamatuotų projektų, tik jau mažesniu mastu, galima daug vardinti. Ar čia nėra gyvulių ūkis?
Galima pateikti ir kitų pavyzdžių. Štai kad ir švietimo sistema. Jai Lietuvos valstybė skiria šiek tiek daugiau nei bendras ES šalių vidurkis, tačiau mokytojų atlyginimai tikrai nėra įspūdingi. Kodėl? Gal todėl, kad jie netinkamai perskirstomi? Gal todėl, kad netinkamai organizuotas mokyklų tinklas? Ar tai nepanašu į gyvulių ūkį?
Tą patį galima pasakyti apie daugelį valstybės tvarkomų sričių. Ir tikriausiai nuo čia reikia pradėti naikinti gyvulių ūkį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
