Nuomonės

2019.09.30 13:03

Linas Kojala. Ukraina – tarp amerikietiškų politinių girnų

Linas Kojala 2019.09.30 13:03

Ukraina yra net ne žaidėjas, o viso labo kamuolys.

Tokią interpretaciją pateikė viena ukrainiečių apžvalgininkė, analizuodama Donaldo Trumpo apkaltos procesą. Šios Jungtinių Valstijų politinės kovos epicentre, pati to nenorėdama, atsidūrė ir Ukraina, kuriai teks mėginti išlaviruoti tarp įsisukusių respublikonų ir demokratų girnų.

Iki šiol Ukrainos klausimu Jungtinėse Valstijose buvo tvirtas politinio elito konsensusas. Nors pagrindinių partijų poliarizacija yra pasiekusi kone rekordinį lygį, Vašingtone niekam nekilo abejonių, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija turi būti pasmerkta, o tebesitęsianti agresija Donbase sprendžiama palaikant Kijevo poziciją. To nepakeitė ir prezidentas Trumpas – netgi priešingai, kai kuriais atžvilgiais jo vadovaujamos administracijos parama buvo didesnė nei šalies vadovu būnant Barackui Obamai. Pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenei amerikiečiai sutiko tiekti ginkluotę.

Tačiau pastaruoju metu Ukrainos vardas aidi dar sudėtingesniame nei konfliktas su Rusija kontekste. Opozicinė Demokratų partija inicijavo apkaltos procesą D. Trumpui; prezidentas kaltinamas tuo, kad spaudė prezidentą Volodymyrą Zelenskį tirti Trumpo oponento Joe Bideno sūnaus veiklą Ukrainoje; svarstoma, ar D. Trumpas nesiejo tyrimo pražios su tuo, ar patvirtinti tolesnę amerikiečių finansinę paramą kariaujančiai valstybei. Toks manipuliavimas valstybės lėšomis asmeniniais politiniais tikslais galėtų būti traktuojamas ne tik kaip prezidento neteisėtas veikimas, bet ir kaip nusikaltimas, teigia teisininkai.

D. Trumpas, žinoma, neigia siejęs rinkiminį politinį interesą su šimtų milijonų dolerių vertės valstybinės paramos paketais. Bet jo sprendimu paviešinta pokalbio su V. Zelenskiu atmintinė demokratų nenuramino; nors tiesiogiai paslaugos už paslaugą pokalbyje nėra, D. Trumpas su Ukrainos vadovu vienu ar kitu pokalbio metu šnekučiavosi ir apie J. Bideno sūnų, ir apie tolesnę paramą. Anot opozicijos, to pakanka pirminiam kaltinimui pagrįsti; tačiau didelė dalis respublikonų tikina, kad atmintinė paneigia spekuliacijas, o visa kita tėra subjektyvios interpretacijos. Tad žvelgdami į tą patį tekstą politiniai oponentai mato skirtingus dalykus, o didžiuoju ginčo objektu tampa semantinės detalės.

Tiesa, tai tik istorijos pradžia. Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad dalis kitų telefoninių prezidento D. Trumpo pokalbių – pavyzdžiui, su Vladimiru Putinu – yra paslėpti po devyniais užraktais, nors įprastai jiems taikomi mažesni įslaptinimo kriterijai. Prezidento kritikai tai automatiškai sieja su bandymu kažką nuslėpti. Tad galiausiai tyrimą dėl apkaltos proceso vykdys bent šeši skirtingi Atstovų rūmų komitetai, tuo siekiama išplėsti tiriamų temų spektrą.

Nusimato ilgi mūšiai, į kuriuos gali būti bandoma įvelti ir Ukrainą. Juk pokalbyje dalyvavo ir ši pusė; tad, pavyzdžiui, ukrainiečių pareiškimas, jog jie jautė spaudimą ir grasinimą nutraukti finansinę paramą, taptų smūgiu į paširdžius D. Trumpui; lygiai taip pat, kaip ir atvirkštinė įvykių komentaro versija sustiprintų D. Trumpo gynybos argumentą. Beveik nėra abejonių, kad Ukraina sieks kiek įmanoma išlaikyt neutralumą, – V. Zelenskis lyg užsisukęs kartoja, kad tai – Jungtinių Valstijų vidaus reikalas, o D. Trumpas – ar jo atstovai – ribų jokiame pokalbyje neperžengė. Bet balansuoti, stengiantis nesupykdyti nei respublikonų, nei demokratų, teks dar kurį laiką, tad klaidos rizika išliks.

Vieną netektį Ukraina, tiesa, jau patyrė. Specialusis Trumpo pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, garsėjęs principinga retorika Rusijos atžvilgiu, jau atsistatydino iš pareigų. Politinės nemalonės šio skandalo kontekste jis susilaukė todėl, kad galimai padėjo neoficialiems D. Trumpo atstovams, tokiems kaip asmeninis advokatas Rudy Giuliani, užmegzti ryšius su aukštais ukrainiečių pareigūnais. Koks buvo K. Volkerio tikrasis vaidmuo, kol kas sunku pasakyti, bet daugiau detalių gali paaiškėti jam liudijant Kongrese. Bet kuriuo atveju Ukraina neteko žmogaus, kuris ne tik turėjo aukščiausio lygio politinius ryšius Vašingtone, bet ir puikiai suvokė konflikto su Rusija niuansus. Kol kas nėra aišku, ar kas nors jį apskritai pakeis, nes specialiojo pasiuntinio pareigybė yra santykinai mažai formalizuota.

Niekas, turbūt net ir griežčiausi D. Trumpo kritikai, nesitiki, kad prezidentas bus atstatydintas. Atlikus tyrimą komitetuose, išvados turi būti patvirtintos Atstovų rūmų balsavime – kadangi tam pakanka paprastos daugumos, kurią turi demokratai, tikėtina, jog tai gali įvykti. Bet lemiamą žodį dėl prezidento atstatydinimo turi tarti Senatas, kur jau reikės dviejų trečdalių daugumos. Tai reiškia, jog dvidešimt D. Trumpo partijos narių iš šimto turės balsuoti prieš savo prezidentą, o to tikėtis – naivu; ne veltui per visą istoriją Jungtinėse Valstijose apkaltos būdu nebuvo atstatydintas nė vienas prezidentas. Suskilusi ir visuomenė: sekmadienį paskelbtas nuomonių tyrimas rodo, jog apkaltą palaiko 55 proc. amerikiečių, o 45 proc. jai nepritaria.

Bet turbūt svarbiau nei galutinis apkaltos rezultatas yra pats procesas – juk iki kitų šalies vadovo rinkimų liko vos kiek daugiau nei vieneri metai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.