Nuomonės

2019.09.28 09:00

Mykolas Drunga. Būti kritikuojamam – teisės kalbėti prielaida

Šįkart užsienio spaudos dėmesio centre – vis dar Greta Thunberg ir esminis jau ir LRT portale iškilęs klausimas – ar galima ją kritikuoti?

Švabijos dienraštis „Heilbronner Stimme“ patenkintas, kad Stokholme įsikūręs „Teisingo pragyvenimo [Right Livelihood] fondas“ Gretai Thunberg trečiadienį suteikė vadinamąjį Alternatyvųjį Nobelio prizą:

„Kas, jei ne Greta Thunberg, būtų nusipelnęs Alternatyvios Nobelio premijos? Tai apdovanojimas, skiriamas „drąsiems žmonėms, sprendžiantiems globalias problemas.“

Švedų moksleivė per vienerius metus aplink save subūrė pasaulinį sąjūdį. Ir ji tai padarė vien tik nurodydama į mokslo atradimus klimato krizės klausimu.

Savo nesusijaudinusiu užsispyrimu G. Thunberg įkvepia žmones skersai, išilgai pasaulio. Europoje ši šešiolikmetė tapo visos kartos balsu. Tos, kuri pajaus Žemės šiltėjimo pasekmes, teigė Heilbrono laikraštis.

Pridursiu, kad Gretos balso jokiu būdu nepavadinčiau „nesusijaudinusiu“ – greičiau priešingai. Vienos dienraštis „Standard“ jos pasisakymus, manau teisingai, pavadino „įniršio kalba“.

Anot Halės dienraščio „Mitteldeutsche“, G. Thunberg nusipelnė tuo, kad ji „ant politikos stalo padėjo nors ir gerai žinomus, tačiau nemalonius faktus ir kad ji savo kampanijoje niekam nenusileidžia“.

Aišku, galima nesutikti su penktadieniniais mokinių streikais, tačiau mus, suaugusiuosius, ši mergina atsakančiai sujudino. Jei ne ji, tai pasaulinės diskusijos dėl klimato toli gražu nebūtų taip įsisiubavusios kaip dabar, rašė rytų Vokietijos regioninis laikraštis.

Švabijos sostinės dienraštis „Stuttgarter“ pažymėjo, jog „mergaitė iš Švedijos daug ką paveikė, bet ne visur pagrįstai“.

Imkime skundą, kad iš jos kartos atimta vaikystė. Tiesa yra ta, kad jokia ankstesnė karta neįžengė į gyvenimą su geresniais šansais nei ši, net jei už tuos šansus sumokėta vartojant resursus.

Gretos abejonės technologijos nauda klimato saugojimui yra neprotingos. Kas kitas apsaugos pasaulį nuo sugriuvimo?” – klausė Štutgarto laikraštis.

Pasak Šiaurės Vokietijos dienraščio „Nordsee-Zeitung“, G. Thunberg daugeliui žmonių yra plokštuma projekcijoms – jų vilčių, bet ir baimių simbolis. Dėl to ją taip be gailesčio išpučia ir šalininkai, ir priešininkai.

Ką tai turi reikšti – visur su savimi tempti šitokią naštą, sunku net įvertinti. Juk niekas negali pasaulį išgelbėti vienas. Todėl galima tik viltis, kad šešiolikmetė gerai prisižiūrės. Ir kad visi jos aplinkoje geravališkai nusiteikę jai tuo atžvilgiu padės.

Beje, G. Thunberg dar laikoma kandidate Nobelio taikos premijai gauti. O jos ji tikrai būtų nusipelniusi. Tačiau linkėti jai tos premijos sulaukti nereikia, rašo Bremerhaveno laikraštis, matyt, susirūpinęs mergaitės dvasine sveikata ir pusiausvyra.

Dar vieną aspektą internetiniame žurnale „American Conservative“ iškelia žurnalistas Billas Wirtzas. Straipsnyje „Kiekvienu atveju leiskime kritikuoti Gretą Thunberg“ jis rašo:

„Be abejo, yra tiesa, kad ją išnaudoja – ji jau pasirodė Pasaulio Ekonomikos Forume, Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje, Jungtinėse Tautose, Europos Parlamente, ir ji sulaukė aplodismentų už savo mintis, kokios jos bebūtų“.

Tada B. Wirtzas teigia, kad ją galima ir pakritikuoti: „Bet ko negalima daryti, tai atmesti švedų paauglę vien dėl jos amžiaus. Mes leidžiame šešiolikmečiams daryti daugelį dalykų, įskaitant reikšti savo politines nuomones.“

Ir faktas, kad ji turi Aspergerio sindromą, nediskvalifikuoja jos nei nuo buvimo išklausytai, nei nuo savo požiūrio išsakymo.

Šie du dalykai gali vienas kitam neprieštarauti: pirma, ji nuoširdžiai tam tikrais dalykais įsitikinusi, antra, ją išnaudoja asmenys, turintys rimtų interesų ir vykdantys politinę darbotvarkę. Tai sutaikomi dalykai.

Tačiau kairieji aplinkosaugininkai privalo suprasti, jog yra kitų dalykų, kurie negali būti vienu ir tuo pačiu metu teisingi. Greta negali būti pakankamai suaugusi, kad išreikštų savo nuomonę vienu iš svarbiausių šiandienos klausimų ir kartu dar per jauna, kad būtų kritikuojama už tai, ką ji pasako.

Aplinkosaugos kairieji užėmė sau patogią poziciją. Iškeldami G. Thunberg kaip skydą nuo kritikos strėlių, jie reikalauja, kad mes darytume tai, ką jie liepia. Bet kas tai konkrečiai būtų?

Greta neišdėstė plano, kaip mūsų energijos rezervus perkelti į anglies dvideginio atžvilgiu neutralią branduolinę ir vandens energiją ir kokiu vartotojams priimtinu būdu pakeisti plastikinę tarą.

Be raginimų imtis „klimato akcijos“ ir priekaištų politikams, kad šie sėdi rankas sudėję ir stebi kaip „dega mūsų namai“, ką Greta mums siūlo daryti?

Šiaip ar taip jos žodžiai skatina ne viltį ir pasitikėjimą technologijos inovacijomis, bet baimę ir desperaciją. Ji tiesmukai sako: „aš noriu, kad jus apimtų panika“.

Greta taip pat reikalauja susilaikyti. Mūsų gyvenimo būdas prisideda prie klimato kaitos, – sako ji, – ir nors mes žinome, kad inovacija ženkliai sumažino mūsų per ilgesnį laiką išmetamos taršos kiekį, tiesa taip pat yra ta, kad mums reikia mažinti vartojimą.

Teršalų išmetimas į aplinką tiesiog turi liautis. Kaip tviteryje Greta rašė: „Gal pats pavojingiausias nesusipratimas klimato krizės klausimu yra tas, kad mums reikia „mažinti“ savo emisijas. Bet to toli gražu nepakanka.

Savo emisijas turime ne mažinti, o visai sustabdyti idant išvengtume dviejų laipsnių ar net tik pusantro laipsnio Celsijaus šiltėjimo. Tai verčia atsisakyti beveik visos šiandieninės politikos, įskaitant oro uostų plėtimą“.

Ji taip pat pasisako už skrydžių gėdinimo naratyvą, skatinantį žmones nesinaudoti lėktuvais. Tuo atveju linkime sėkmės keliaujant į Havajus ar Islandiją, ironizuoja žurnalistas B. Wirtzas.

Žurnalistas taip pat nurodo į tai, ką kovo mėnesį G. Thunberg parašė feisbuke: „Mums reikia visiškai naujo būdo mąstyti. Jūsų sukurta politinė sistema visa sukasi apie konkurenciją. Kai gali, tai apgaudinėji, nes svarbu tik laimėti. Tik įgyti galios. Bet tai turi baigtis. Turime liautis vieni su kitais konkuravę. Mums reikia vieniems su kitais bendradarbiauti ir likusiais šios planetos resursais dalintis teisingu būdu.“

Prie to ji dar pridėjo: „Liaukitės prašę savo vaikų nurodyti, kaip išsikapstyti iš jūsų bėdų“.

Bet jei, kaip G. Thunberg dažnai kartoja, „vaikai yra ateitis“, o pasak žurnalisto B. Wirtzo, ateitis, matyt, nelabai žino, ką daryti, tai dėl to ji ir ima skatinti radikalų mūsų gyvenimo būdo sunaikinimą.

„Bet visa tai darosi sunku suprasti“, – baigia savo straipsnį angliškai, prancūziškai ir vokiškai rašantis žurnalistas, suminėdamas dar keletą nemalonių pasekmių, kurios, jo nuomone, ištiktų įgyvendinus kai kurias G. Thunberg idėjas.