Nuomonės

2019.09.25 17:26

Matas Maldeikis. Kas nuskęs Europos Parlamento klausymuose?

Matas Maldeikis 2019.09.25 17:26

Rugsėjo pabaigoje Europos Parlamento komitetuose prasidės Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatų į „geopolitinės“ Europos Komisijos narius klausymai. Kandidatams tai visada sunkus išbandymas, tačiau šį kartą komitetuose jų laukia ypatingai  sudėtingas laikas.

Pirma, reikia prisiminti, kad pačios U. von der Leyen kandidatūra Europos Parlamente buvo patvirtinta vos 9 balsų persvara. Nesunku prognozuoti, kad kiekvienas balsavimas dėl šios Europos Komisijos personalijų nusimato ypač karštas.

Antra, aplinkybes komplikuoja ir dabartinio Europos parlamento sudėtis. Ankstesnių kadencijų status quo su centro dešinės ir centro kairės stabilia dauguma nebeliko. Turime skaitlingai sumažėjusias centristines jėgas, su makronistais bendros kalbos nerandančius vakarykščius liberalus ir dar neapsisprendusius kur eina žaliuosius. O kur dar euroskeptikai....

Šiuo metu debesys telkiasi virš šešių nominantų.

Vengrijos ir Lenkijos atstovai gali turėti problemų dėl juos pasiūliusių šalių. Teisės viršenybės klausimas Europos politikoje išlieka vienu iš kertinių, ir „neteisingas“ kandidato atsakymas labai lengvai nulems jo likimą.

Portugalijos atstovės laukia sunkūs klausimai apie interesų konfliktą dėl jos vyro verslo, o Rumunijos atstovei jau ruošiami nemalonūs klausimai dėl nekilnojamo turto skandalo jos šalyje.

Didžiausia kandidato iš Lietuvos problema tikrai nėra jaunas amžius, o tai, jog jo jauname veide daugybė europarlamentarų matys kartų kaitos pradžią ir supratimą, kad jų laikas praeina.

Liberalų atstovus irgi vejasi „pinigų“ klausimai. Prancūzijos pasiūlyta kandidatė turės atsakyti į krūvą klausimų dėl jos šalyje vykstančio tyrimo apie ES fondų neteisėtą panaudojimą, o Belgijos atstovas pasiaiškinti dėl savo vaidmens šalyje vykstančiame korupcijos skandale.

Vis dėlto galutinį sprendimą lems ne tik kandidato kilmės šalis ar problemos su teisėsauga. Europos Parlamento psichologija instituciškai savita. Suprasdamas silpną savo legitimumo ES sąrangoje pagrindą bei nuolat virš jo kabantį klausimą „kam jūs apskritai atstovaujate, ponai?“, jis savo veiksmais turi nuolat demonstruoti savo reikšmingumą, kovoti dėl papildomų skilčių žiniasklaidoje bei kovoti dėl „šeimininko“ statuso.

Vertinant bendrai, jeigu klausymuose nepasiseks vienos iš didžiųjų politinių grupių atstovui (labiausiai tikėtina, kad paaukotas bus vengras iš Europos liaudies partijos), turės „kristi“ ir vienas socialistas bei vienas liberalas. Pažymėtina, jog net klausymų laikas parinktas taip, kad politinės grupės galėtų viena kitą kontroliuoti ir atkurti jėgų balansą.

Spėčiau, jog būtent trys kandidatai iš kiekvienos politinės grupės ir turi didžiausią šansą iškristi. Sustabdyti parlamentarus gali tik baimė iš naujo pradėti derybų dėl kandidatų ciklą.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tikrai įsiutinto Europos Parlamento pyktį dėl nepatvirtintos „pagrindinių kandidatų“ (špicenkandidatų) procedūros. Neakivaizdi Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos kova dėl to, kuri institucija nominuos Europos Komisijos pirmininką, baigėsi akivaizdžia šalių vadovų pergale. Europos Parlamentui tai skaudus smūgis, tad dabar ateina laikas jį atremti, o kad smūgis būtų tikslesnis, privalu pažeminti didelės šalies kandidatą. Ir tada savaime pasirodo abejonių kelianti Prancūzijos atstovės kandidatūra.

Dėl Lietuvos pasiūlytos Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros daug klausimų nekyla. Sąjungai dabar ypatingai reikia politikų, kuriuose jaunoji europiečių karta matyti pati save. V. Sinkevičius tam puikiai tinka. Jis klausymų egzaminą turėtų išlaikyti, nors ir nedidele persvara.

Didžiausia kandidato iš Lietuvos problema tikrai nėra jaunas amžius, o tai, jog jo jauname veide daugybė europarlamentarų matys kartų kaitos pradžią ir supratimą, kad jų laikas praeina.

Bet tai jau kita istorija.