Nuomonės

2019.09.21 11:07

Mykolas Drunga. Baisiausio teroristo prakeiksmas

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2019.09.21 11:07

Saugumo ekspertas Adamas Weinsteinas amerikiečių kairiųjų liberalų žurnale „New Republic“ paskelbė straipsnį „Osamos bin Ladeno prakeiksmas“ su paantrašte „Kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos negali mesti Saudo Arabijos“.

Jame jis rašo: „penkerius metus prieš sumanydamas beveik trijų tūkstančių amerikiečių gyvybę nušlavusius išpuolius Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje Osama bin Ladenas išdėstė savo strategiją džihado deklaracijoje „prieš dvi švenčiausias vietas šalyje okupavusius amerikiečius“.

Jo šventojo karo tikslas: „išvaryti bedievius iš arabų pusiasalio“. Tąsyk Bin Ladenas argumentavo, kad Saudo Arabijos režimas, savo valdžią kildinantis iš Islamo švenčiausiųjų vietų saugojimo, prarado savo legitimumą dėl to, kad tiek daug savo saugumo perleido „bedieviams“ amerikiečiams.

Praėjus dviem su puse dešimtmečio, Bin Ladenas jau nebegyvas, Jungtinių Valstijų daliniai vis dar patruliuoja jo buvusioje užuovėjoje Afganistane, o prezidentas Donaldas Trumpas, 2016 m. rinkimuose prisistatęs kaip „taikos balandis“, kuo artimiausiai susijęs su Saudo Arabijos valdžia.

Jis gynė beatodairiškąjį kronprincą Mohamadą bin Salmaną po to, kai šis suorkestravo Jungtinėse Valstijose dirbančio dienraščio „Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymą.

D. Trumpas taip pat apeidamas Kongresą prastūmė 8 milijardų dolerių vertės naujus „avarinio“ apsiginklavimo sandorius su Saudo Arabijos karalaičiais ir viešai kartu su karaliumi Salmanu bin Abdulazizu prisilietė prie mistinio pasaulinės įtakos gaublio.

Dabar D. Trumpas svarsto, ar imtis karinės akcijos prieš Iraną keršijant už rugsėjo 14 d. įvykdytą bepiločių orlaivių išpuolį prieš Saudo Arabijos pagrindinę naftos perdirbimo įmonę.

„Užpultos Saudo Arabijos naftos atsargos“, „Twitter“ žinute paskelbė D. Trumpas rugsėjo 15-iąją. „Turime pagrindo manyti, kad kaltininką žinome, esame pasirengę priimti patvirtinimą ir veikti toliau, bet laukiame žodžio iš Karalystės apie tai, ką jos atstovai mano buvus šios atakos priežastimi ir kaip turėtume elgtis toliau“.

„Pavadinkime tai Osamos bin Ladeno prakeiksmu“, – rašė A. Weinsteinas.

„Kuo stipriau Amerikos Vyriausybė kovoja su teroristo ilgalaikiu iššūkiu, tuo sunkiau darosi jai atsipalaiduoti nuo Saudo Arabijos.

Turime Vyriausybę ne tik pasiruošusią ginti Saudo Arabijos žemę lyg tai būtų NATO narė, bet ir klausiančią jos, ką mums daryti toliau.

Saudo Arabijos valdovų sąjungininkai nori, kad Jungtinės Amerikos Valstijos į darbą paleistų bombas, daugybę bombų.

„Ko reikia? Ogi nieko daugiau kaip tik Irano naftos pramonės įmonių sunaikinimo, nepamirštant, jei tai įmanoma, sunaikinti ir Irano branduolinius įrenginius bei karines bazes“, – praėjusį savaitgalį teigė arabų mokslininkas ir karališkosios apsaugos gavėjas Turki al-Hamadas.

O Vašingtone šokimas pagal Saudo Arabijos dūdelę – visai normalus dalykas. Baltieji Rūmai nepasiūlė jokių konkrečių įrodymų, kad už išpuolius atsakingas Iranas.

Taip, Irano palaikomi Houthi grupuotės sukilėliai, Jemene kovojantys už savo išlikimą su Saudo Arabijos koalicija, už išpuolį prisiėmė atsakomybę, tačiau visi ženklai rodo, kad išpuolis pranoksta sukilėlių gebėjimus ir resursus.

Vis dėlto D. Trumpo mestą pirštiną beveik refleksiškai pakėlė kai kurie Kongreso nariai. Pavyzdžiui, senatorius Chrisas Coonsas, demokratas, Senato užsienio reikalų komiteto narys, portalo „Fox News“ laidoje „Fox and Friends“ teigė, jog „šitai ir gali būti tas atvejis, kuris reikalauja karinių veiksmų prieš Iraną, jeigu žvalgybos duomenys tai patvirtina“.

Toliau A. Weinsteinas klausia: „Kas neleidžia Amerikos politikos vykdytojams mesti Saudo Arabiją? Ar tai tikrai tik priklausomumas nuo naftos? Ar tai kraujas ten pralietas ir resursai ten iššvaistyti nuo 2001-ųjų? O gal tai kažkas kito, gal tai elitinė giminystė, kurią D. Trumpas ir jo artimieji jaučia su Mohamadu bin Salmanu ir jo kėslais konsoliduoti galią?

Kitaip tariant, ko reikia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos išsinarpliotų iš Saudo Arabijos karinių reikalų?

Bet tai gali nebūti pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien reikia kelti. Aną savaitę, kai D. Trumpas be ceremonijų atleido savo nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, ko gero, smarkiausią erelį prezidento užsienio politikos sprendėjų grupėje, aš įspėjau, kad prezidento kovingumas gali greičiau padidėti, negu sumažėti“, – rašo A. Weinsteinas.

„Užsienio valstybės ir karingos grupuotės dabar jau gerai supranta prezidento intelekto ribotumus ir jo emocinius poreikius. Tad užtenka, kad kuri nors iš tų grupių sukeltų D. Trumpui elektroninių žinučių „Twitteryje“ krizę ir nuvarytų jį su savo retorika į kampą, iš kurio jis nebegalėtų išsisukti.

Tai Amerikos prezidentui jau gana įprasta pozicija: sprogdinti ar ne? O iraniečiai, patekę į neviltį dėl amerikiečių sankcijų ir pajutę galimybę judėti iš naujo žlugus abiejų šalių branduolinio neplatinimo sutarčiai, dabar supranta, kad D. Trumpas yra popierinis tigras be jokios nuoseklios politikos.

Jis įsivarė į aklavietę. Jis gali nusileisti, kaip visada daro, ir pripažinti, kad jo gąsdinimai ir baubai neturi jokio atitikmens realybėje.

Arba jis gali smogti, ir mus visus paversti pralaimėtojais“, – baigia savo straipsnį žurnale „New Republic“ saugumo ekspertas A. Weinsteinas.

Nuo savęs pridursiu, jog, deja, nėra jokios tokios galimybės, kad D. Trumpas pripažintų, jog jo piešiami baubai neturi jokio atitikmens tikrovėje.