Nuomonės

2019.09.20 11:31

Rita Miliūtė. Pasaulio padalijimas Lietuvos mokyklose

Rita Miliūtė, Žurnalistė2019.09.20 11:31

Lietuvos prezidentas viename nesename interviu sakė išsikėlęs tikslą pasiekti, kad lietuviu būti nebebūtų gėda. Tokiu pareiškimu tarsi palikdamas gyventi be kilnaus tikslo tuos, kuriems gėda gimus lietuviu dar niekada nebuvo, nepaisant, kaip bebūtų buvę gėda dėl kai kurių lietuvių. Nesvarbu, ar dėl apsivogusio kur nors Norvegijoje emigranto, ar dėl Seimo konservatoriaus, kuris tautos sostinėje šaiposi iš ministro, nusiskutusio plikai, kad palaikytų vėžiu sergantį ir dėl gydymo plaukų netekusį premjerą.

Bet jeigu reikėtų naikinti dalykus, dėl kurių ne tik gėda, bet ir skauda, tuomet pradėti reiktų nuo atskirties tarp kaimo ir miesto mokinukų. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad kaimo mokyklos išlaikymas Lietuvoje jau ne pirmus metus kainuoja kelis kartus brangiau už miesto, o tokiose, nepaisant aukštos kainos, jungtinėse klasėse mokomi skirtingo amžiaus vaikai.

Įsivaizduokite – toje pačioje klasėje trys penktokai ir pora aštuntokų. Kaip kokiais daraktorių laikais. Kokią ateitį tokių mokyklų vaikams kuria jas išlaikančios savivaldybės – nesugebančios susitarti nė dėl vieno bendro kelių savivaldybių tinklo pertvarkos projekto ir brangias, bet prastas mokyklas saugančioms savivaldybėms pinigų primetanti valdžia sostinėje? Jokios.

Arba, kaip kalbėjo Seimo komiteto posėdyje Valstybės kontrolės auditorė, „tėvai išveža vaikus iš tų mažų kaimo mokyklų, jose pasilieka vaikai, kurių niekas neišveža, kuriems korepetitorių samdyti neturi tėvai išgalių. Ir taip auginame išmokų gavėjų dinastijas“.

Nors vienintelis dalykas, kuris iš tiesų suteikia pranašumą, yra išsilavinimas – taip yra sakęs marksizmą sugalvoję Karlas Marxas, kurio pasekėjų armijos kaip tik labiausiai stokojo išsilavinimo.

Prisiminiau K. Marxą ne šiaip sau, ir jau tikrai ne dėl to, kad būtų mėgstamas mąstytojas. Tiesiog prieš savaitę vykusiame Nidos forume buvo daug kalbėta apie skirtumus Europos raidoje, kokią įtaką jai yra palikusi Marxo pasekėjų sumūryta Berlyno siena.

Kodėl pasaulį perskyrusios sienos griuvimas tiek mažai minimas prie naujų sienų Europos viduje „Brexito“ žingsniais einančioje Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje menkai atsimenama Maskvos ataka prieš Prahos pavasarį. Kodėl naujoji Vakarų kairė tikėjo socializmu su žmogiškuoju veidu, kai socializmo citadelės kitaminčius grūdo į psichiatrijos klinikas ar paprasčiausiai žudė.

Dar svarstėme, kur kristų naujoji geležinė uždanga. Šiandieną, man atrodo, kad naujos uždangos leidžiasi ten, kur iš žmonių atimamas išsilavinimas. Kur veisiant neišsilavinimą mūrijamos naujos rezervatų sienos.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.