Nuomonės

2019.09.19 15:13

Ramūnas Terleckas. Varlėnas virsta gražiuoju princu

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2019.09.19 15:13

Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“. Tarptautinėse rinkose grupė taip pat veiks su „Ignitis“ vardu. Ženklo keitimas – visad rizikingas žingsnis: be kitų pavojų suteikia progą kiekvienam piliečiui (visi esame valstybės įmonių akcininkai) pagalvoti, ar su mūsų turtu elgiamasi teisingai ir ar visiems jis vienodą naudą neša?

Reklaminiame straipsnyje „Ignitis grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas aiškina, kad įmonės sprendimą keisti prekės ženklą lėmė trys pagrindinės priežastys.

Visų pirma – norėta didinti grupės efektyvumą, antra – tapti patogesniais klientams, nes nuo šiol jie visas paslaugas gaus iš vienų rankų, galiausiai – naujuoju prekės ženklu esą žymimas ir naujas etapas: iš monopolijos įmonė tampa konkurencinga bendrove.

Gal pirmasis argumentas ir turi kažkiek racijos, nes vieną ženklą lengviau valdyti nei keturiolika prižiūrėti, tačiau tai daugiau mados ir veiklos imitacijos reikalas.

Kai po LEO aferos trigalviu slibinu tapo valstybinis darinys „Lietuvos energija“, jo monopolį bandyta paslėpti po skirtingais pavadinimais ir prekės ženklais, kad kuo sunkiau būtų suprasti, kaip iš tikrųjų vyksta procesai. Suskystintų dujų terminalo išlaikymo schema dar labiau viską vėlė. Tik kažin, ar šiandien kas taip smarkiai pasikeitė, kad visai grupei reikėtų vieno vardo.

Kaip klientui, man visiškai nesvarbu, kaip vadinasi įmonė, kuriai aš moku už paslaugas: gali būti ir dešimt pavadinimų, tik tegu kainos ir kokybės santykis tenkina. O pasvarstymai, kad monopolininkui pasivadinus pūkuotu meškiuku rinkoje atsiranda konkurencija, tebūnie pasakų tema. Lietuva privačių elektros klientų rinką atveria ne todėl, kad „Lietuvos energija“ po stebuklingo pabučiavimo virto gražuoliu princu, o todėl, kad tai seniausiai su Estija ir Latvija sutarta, tik Lietuva vis vėlavo.

Visgi „Ignitis“ gimimas galėtų būti puiki proga permąstyti, ar tikrai mums reikia, kad tokie valstybiniai dariniai kasmet mokėtų kuo didesnius dividentus (per pastaruosius ketverius metus – beveik 300 mln. eurų), ar savo paslaugas teiktų mažiausia kaina vartotojams. Aš už antrąjį variantą, nes tokioje grandinėje eliminuojami politikai ir saugomi pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, jau nekalbu apie investicinio klimato bei verslo aplinkos gerinimą.

„Ignitis grupės“ grandiozinis 150 mln. eurų išmaniųjų elektros skaitiklių projektas man iki šiol atrodo eilinis lašinių palties nešiojimas, kai visiems ant rankų lieka taukų. Gerai, kad teismas jį bent pristabdė. Prezidentas Gitanas Nausėda net įstatymus nori keisti, kad kitąmet rastų 100 mln. eurų skurdžiausios visuomenės grupėms. Gal nereikia taip giliai ieškoti, o tik neleisti išlaidauti kosminiams projektams ir neversti monopolisto kuo didesnių dividendų siekti?

Klausimų „Ignitis“ yra ir daugiau, tik kažin, ar juos kas užduos, nes ši grupė komunkacijai, t.y. žiniasklaidai ir viešųjų ryšių agentūroms, kasmet skiria apie 2 milijonus eurų. Klausinėti negražu ir nepadoru būtų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.