Nuomonės

2019.09.17 16:44

Linas Kojala. Amerikiečių nuomonė: ar ginti Lietuvą?

Linas Kojala, politologas2019.09.17 16:44

Donaldo Trumpo administraciją palieka svarbiausias Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas. Kitaip tariant, žmogus, kuris yra šalia galingiausio pasaulio politiko šiam priimant svarbiausius užsienio ir gynybos politikos sprendimus.

Veikiausiai šia žinia neturėtume stebėtis – juk šioje pozicijoje per mažiau nei trejus metus pasikeitė jau trys asmenys. Šį sykį prezidentas pareiškė, kad jo ir J. Boltono požiūriai į globalius iššūkius nesutapo, todėl jis buvo atleistas; o pats buvęs patarėjas tikina pasitraukęs savo noru ir, panašu, ketina nepagailėti buvusiam viršininkui viešos kritikos.

Išsiskyrimo peripetijos tik įrodo, kad nesutarimai buvo tiesiog užprogramuoti dėl skirtingų D. Trumpo ir jo patarėjo pasaulėžiūrų. Juk J. Boltonas visą savo karjerą garsėja kaip „vanagiškosios“ pasaulėžiūros atstovas; jis nesibaimina kalbėti apie Jungtinių Valstijų karinės jėgos naudojimą ir priešiškų valstybių spaudimą visomis įmanomomis priemonėmis, kai D. Trumpas neretai akcentuoja mažesnį įsitraukimą į pasaulio reikalus. Tad J. Boltono pozicijos D. Trumpo aplinkoje laipsniškai silpo: Afganistano atžvilgiu patarėjas aiškiai prieštaravo karių atitraukimo iniciatyvoms, kurios įgauna vis didesnį pagreitį; arši Irano kritika ne visada sutapo su D. Trumpo kalbomis apie norą derėtis; rezultatų nedavė ir J. Boltono griežta linija Venesueloje.

Tad ko galime iš Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikėtis dabar, kai iki D. Trumpo kadencijos pabaigos lieka mažiau nei 500 dienų, o komandoje nesiliauja kadrų kaita?

Tikėtina, jog prezidentas D. Trumpas prieš rinkimus norės greitų ir viešai matomų rezultatų. Pavyzdžiui, panašu, jog bręsta susitikimas su Irano lyderiu (apie tai JAV lyderis kalba jau seniai, bet kol kas kita pusė atsisako) ir gal net šioks toks sankcijų sušvelninimas; realus jau minėtas amerikiečių karių kontingento sumažinimas Afganistane, o gal net ir plačiai aprėpiantis susitarimas su Talibanu.

Pokyčių gali būti ir su Rusija. Prancūzijos prezidentas E. Macronas intensyviai skatina atšilimą santykiuose su Vladimiru Putinu, tam kol kas pagalių į ratus neskuba kaišioti ir Ukrainos lyderiai. Tai gali atverti naujas galimybes D. Trumpui paspartinti derybas su Rusija dėl Strateginių ginklų mažinimo sutarties (START), besibaigiančios 2021-aisiais, pratęsimo; galbūt Kremlius sugrįžtų ir į kai kuriuos diplomatinius formatus, tokius kaip G7. Įdomu, kaip tokios tendencijos sąlygotų Jungtinių Valstijų politiką Baltarusijos atžvilgiu – tai, kad prieš kelias savaites Minske viešėjęs patarėjas J. Boltonas jau atleistas, o Maskvos ir Vašingtono pokalbiai intensyvėja, gali reikšti mažesnį dėmesį Minskui. Juolab, kad pati Baltarusija metams einant į pabaigą vis labiau rūpinsis energetinių žaliavų kainų deryboms su Rusija.

Na, ir galiausiai Kinija. Kai kas jau dabar griežtą D. Trumpo laikyseną Kinijos atžvilgiu laiko didžiausiu jo užsienio politikos pasiekimu. Ir tuo stebėtis neverta, mat ši politikos strategija veikiausiai išliks ilgalaike, mat turi (kaip reta) gausų bei platų palaikymą Vašingtone. Žinoma, trumpalaikės variacijos įmanomos, bet pakankamai konfrontacinė kryptis atrodo sunkiai išvengiama.

O mes galime bent jau pasidžiaugti amerikiečių požiūriu į Baltijos šalis. Dauguma Jungtinių Valstijų gyventojų naujausiame tyrime sako, kad šalies kariai privalo ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jei šioms iškyla karinė grėsmė. Į klausimą, „ar pritartumėte Jungtinių Valstijų karinių pajėgų naudojimui, jei Rusija užpultų tokią NATO sąjungininkę kaip Lietuva, Latvija ar Estija“, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų. Tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, bei 9 proc. daugiau lyginant su 2015-aisiais. Reikia pripažinti, kad kai kuriose Europos šalyse panašus klausimas sulaukia dviprasmiškesnių atsakymų. O tai tik dar kartą įrodo Jungtinių Valstijų svarbą mūsų regiono saugumui.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.