Pasak šveicarų dienraščio „Neue Zurcher“, Europos Komisijos prezidentės Ursulos von der Leyen nutarimai dėl personalo liudija norą į visus deramai atsižvelgti: į vyrus ir moteris, į šiaurę ir pietus, į vakarus ir rytus, į krikščionis demokratus, socialdemokratus, liberalus ir žaliuosius, į Europos Parlamentą ir šalis nares.
Šitą užmojį patenkinti visus vargiai pavadinsi nauja pradžia. Tai kaip su vandenį praleidžiančiu laivu: net ir labai talentinga įgula su juo negalės leistis į žygį pirma neužkimšusi skylių.
Arba Europos Sąjungos atveju – nepašalinusi struktūrinių trūkumų. Kol tai nepadaryta, iš naujosios Europos Komisijos daug tikėtis neverta, nei labai gero, nei labai blogo“, – rašė aukštą prestižą turintis Ciuricho dienraštis.
Truputį optimistiškiau atsiliepė Ispanijos dešiniųjų laikraštis „Mundo“: „U. von der Leyen, sudarydama naująją Europos Komisiją, apsisprendė už sprendimą, kuris žada tęstinumą ir pagilintą integraciją.
Žinoma, daug kas mato biurokratinį ekscesą ir išteklių eikvojimą tame, kad 27 šalys narės pasiūlo po vieną komisarą. Bet to reikia tam, kad tarp Europos Sąjungos šalių būtų išvengta kivirčų.
Ispanijos atveju Josepui Borrelliui suteikta pora kompetencijų mažiau, negu buvo jam žadėta. Jis taps naujuoju užsienio reikalų įgaliotiniu, tačiau jo užduočių sritis nebus tokia plati, kaip mūsų vyriausybė mums bando pavaizduoti“, – rašė Madrido dienraštis.
Optimistiškiau pasisakė ir Vienos dienraštis „Standard“, prognozuodamas, kad „per ateinančius kelerius metus atsivers iš esmės naujas skyrius politikoje, politikos tone ir stiliuje, ypač nustatant politikos turinio prioritetus.
Kai kurios detalės pasidalijant kompetencijomis dar neaiškios. Taip pat dar nėra tikra, ar visus kandidatus per klausymus priims Europos Parlamentas. Yra silpnų vietų. Tačiau pagrindiniai stulpai stovi, ir tai reikia vertinti pozityviai“, – rašė Austrijos sostinės laikraštis.
Su tuo sutiko ir Dublino dienraštis „Irish Times“: „niekada anksčiau nebuvo taip stipriai atstovaujama moterims; naujajai Komisijai priklauso 13 moterų ir 14 vyrų, o iš būsimų 8 viceprezidentų 4 atstovauja vidurio ir rytų Europai – Čekijai, Latvijai, Slovakijai ir Kroatijai.
Dar ne taip seniai – per paskutinį aukščiausiojo lygio susitikimą – vidurio ir rytų europiečiai skundėsi dėl neįtraukimo į aukščiausius Europos Sąjungos postus.
O tai, kad ligšiolinis žemės ūkio komisaras Philas Hoganas iš Airijos nominuotas prekybos komisaro postui – ir tuo deryboms dėl būsimų santykių su Didžiąja Britanija po „Brexito“, – yra ypač sveikintina“, – džiaugėsi Airijos sostinės laikraštis.
Prahos dienraščio „Hospodarske Noviny“ nuomone, „vidurio ir rytų europiečiams skirti postai nėra pakankama kompensacija už tai, kad naujosios šalys narės, daugiau nei trečdalis 27 ES narių, anksčiau nieko nebuvo gavę.
Daugeliui dabar joms patikėtų viceprezidento postų be reikiamo generalinės direkcijos aparato, kuris prilygtų ministerijai, šio nemalonaus įspūdžio neišdildo“, – rašė Čekijos sostinės verslo laikraštis.
Užtat Budapešto dienraštis „Magyar Nemzet“ džiaugėsi „pareigomis, kurios teks komisarui vengrui. Vakarų Balkanų šalių, įskaitant Serbiją, paruošimas narystei Europos Sąjungoje bei ryšių su Ukraina puoselėjimas atsižvelgiant į ten gyvenančius vengrus pasitarnauja mūsų šalies pagrindiniam nacionaliniam interesui.
Tai užduočių sritis, kurioje šiaip jau dažnai besiskiriančios Budapešto ir Briuselio pažiūros viena su kita sutampa“, – teigė Vengrijos sostinės laikraštis.
Mažiau sužavėtas liko Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“. Jo nuomone, „naujojoje Europos Komisijoje, deja, tik ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie jau viešumoje įrodė savo vertę arba yra plačiai žinomi.
Tarp jų – užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis; savo ryžtingumu kovoje su didžiaisiais amerikiečių koncernais pagarsėjusi danė Margrethe Vestager; ir buvęs Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni.
Dauguma likusių komisarų savo postus gavo tik vidaus žaidimų Briuselyje dėka. Sunku atsikratyti minties, kad E. Macronas ir A. Merkel, turėję lemiamos įtakos Komisijos sudarymui, Europos Sąjungos vykdomojoje valdžioje nemato daug daugiau negu tik parankų sekretoriatą tiems, kurie Europos Sąjungoje turi tikrą valdžią“,–- rašė Lenkijos sostinės dienraštis.
„Ekonomikos portfelis Italijai – to ji ir norėjo, – rašė Romos dienraštis „Repubblica“. – Paolo Gentilonis šį postą, kontroliuojantį šalių narių biudžeto politiką, pasirinko pats. Daugelį metų tai reiškia ir pažaboti nuolatinį vyriausybės Romoje troškimą išleisti daug pinigų.
Jis, P. Gentilonis, norėjo šio darbo, nes vien faktas, kad jis jį gavo, parodo pasauliui, kad Europa ir rinkos vėl pasitiki Italija“, – teigė Italijos sostinės laikraštis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
