Nuomonės

2019.09.10 15:32

Jurga Tvaskienė. Lietuviai nori rinktis partinius, bet partijos miega

Jurga Tvaskienė2019.09.10 15:32

Sumokėsime šimtus tūkstančių už tai, kad mus apgavo. Tai bus mokestis už pamoką tiems, kurie, pakurstyti savų tikslų siekiančių gudručių, pučia į jų dūdą: nereikia Seimo pagal sąrašus, rinkime tik vienmandatininkus.

Štai už vienmandatininkus, kurie vieną dieną nori būti Seime, o jau kitą – mero kėdėje ar Europarlamente, dabar mokame – tiek, kiek kainuoja surengti rinkimėlius vienoje ar, kaip šiuo atveju, trijose rinkimų apygardose: sostinės Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos.

Mokestis už tai, kad vos vienus metus šių apygardų gyventojai turės teorinę galimybę atverti „savo“ parlamentaro biuro duris ir pasiskųsti dėl varvančio stogo ar dulkančio žvyrkelio, lyg arčiausiai žmonių turinti būti savivalda neegzistuotų. Tik primenu: kai sparnus iš Seimo, dėl vienos ar kitos priežasties nebaigęs kadencijos, pakelia daugiamandatininkas, į jo vietą pagal sąrašą ateina pirmasis, likęs už ribos, ir tiek reikalų.

Prieš dvejus metus, kai skubos tvarka teko keisti du merus ir vos pusmetį Seime pabuvusią Gretą Kildišienę, tuometinis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas skaičiavo, jog naujiems rinkimams vienoje apygardoje organizuoti reikia maždaug pusės milijono. Tiesa, už urmu išrinktus tris politikus kaina krito – bendroj sumoje prireikė daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Panaši „trijų viename“ rinkimų kaina turėtų būti ir dabar.

Tačiau tie, kurie vis dėlto renka, akivaizdžiai labiau nori tradicinių politinių partijų keliamų kandidatų.

Prieš dvejus metus prie neeilinių rinkimų trijose apygardose balsadėžių atėjo maždaug 31 proc. rinkėjų (antrajame ture – 26 proc.). Du nauji merai ir dabartinis parlamentaras „valstietis“ Antanas Baura į postus pateko beveik trečdalio vietos rinkėjų valia. Šį savaitgalį renkant tris naujus Seimo narius vos vieniems metams, savo valią pareikšti teikėsi mažiau nei 20 proc. rinkėjų (Žirmūnuose ir Gargžduose – vos daugiau nei 17 proc., ir tik Žiemgaloje – 25 proc.). Visose trijose apygardose po dviejų savaičių vyks antrieji turai – ar nebus taip, kad „savo“ deputatus išrinks vos keli šimtai rinkėjų iš beveik 40 tūkst., registruotų kiekvienoje apygardoje?

Tačiau tie, kurie vis dėlto renka, akivaizdžiai labiau nori tradicinių politinių partijų keliamų kandidatų. Arba – mažiau rėksmingų veikėjų, kurie mosuoja tiesos kardu, šaukia nuo bačkos, kol išsirėkia mandatą, o tada sudiev ketveriems metams, iki naujos kampanijos, gal jau kitoje, dar nenujodytoje apygardoje.

Tai ypač akivaizdu tampa žiūrint į pirmojo turo rezultatus Žiemgalos apygardoje, ieškančioje pamainos meru tapusiam parlamentarui Vitalijui Gailiui. Ten, kur dviejų ponų, Ramūno Karbauskio ir Naglio Puteikio, „valstiečių“ ir „centristų“... atstove tapusi Rūta Janutienė vos per kelis kandidatavimo mėnesius jau beveik išsprendė dešimtmečius nejudintas problemas. Ir vis dėlto kažkodėl ryškią persvarą balsų – daugiau kaip 71 proc. – šiai kandidatei atidavė Naisiai, kurie, kaip žinoma, neturi problemų, tik amžiną šventę. Kitur rezultatai permainingi, ir R. Janutienė, nors jau užtikrintai dėsto, ką nuveiks Seime, remdama „valstiečių“ liniją, nuo konkurento socialdemokrato Liudo Jonaičio, ne visai paprasto žemės ūkio mokyklos vadovo, pirmajame ture atsiplėšė vos trimis procentiniais punktais.

Vilniaus Žirmūnų apygardoje viskas dar paprasčiau. Rinkėjai jau pirmajame ture aiškiai pasidalijo į klasikinę kairę – dešinę, socialdemokratų–konservatorių rėmėjus.

Panaši padėtis ir Gargžduose, kur tų pačių „centristų“ iškeltas Kristupas Krivickas, 2016 m. Seimo rinkimuose neapžavėjęs vargšių sostinės Justiniškių, o 2017-aisiais dvigubu rezultatu Anykščiuose pralaimėjęs „valstiečiui“ A. Baurai, dabar varžysis su į priekį išsiveržusia vietos konservatore Rasa Petrauskiene. Kova buvo itin įtempta, nes lyderiams į pakaušį alsavo dar bent trys kandidatai (iš tradicinių). Kaip šių rėmėjai elgsis antrajame ture, jeigu apskritai į jį ateis, sunku pasakyti, bet paprastai pergalei reikia glaudesnio kontakto su vietos žmonėmis, nei keli mėnesiai apsireiškimų.

O štai užuovėją – ir vėl „centristų“ – radęs buvęs „lddp‘istų“ užsienio reikalų minsitras Povilas Gylys, praėjusią kadenciją Seime su „Drąsos keliu“ gynęs mergaitę, nors ir atsidūrė trečioje vietoje, bet nuo lyderių atsiliko taip, kad net pralaimėjimu to negalima vadinti. Sudaužymu.

Vilniaus Žirmūnų apygardoje viskas dar paprasčiau. Rinkėjai jau pirmajame ture aiškiai pasidalijo į klasikinę kairę – dešinę, socialdemokratų – konservatorių rėmėjus. Pastarųjų susirinko daugiau, tad į lyderius išsiveržė Tėvynės sąjungos partinio aparato darbuotoja Paulė Kuzmickienė, kuri po dviejų savaičių varžysis nuo šiuo metu ženkliai atsiliekančiu socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku. O štai užuovėją – ir vėl „centristų“ – radęs buvęs „lddp‘istų“ užsienio reikalų minsitras Povilas Gylys, praėjusią kadenciją Seime su „Drąsos keliu“ gynęs mergaitę, nors ir atsidūrė trečioje vietoje, bet nuo lyderių atsiliko taip, kad net pralaimėjimu to negalima vadinti. Sudaužymu.

Tai tradicinės partijos, teisingiau, rinkėjų požiūris į jas grįžta į tradicines vėžes? Nieko panašaus. Tradicinės partijos toliau miega giliu žiemos miegu, leisdamos rajonams iš bėdos, tai yra, užgriuvusių rinkimų, kapanotis savarankiškai. Arba apsiriboja įspėjimu dėl kitų pasirinkimų keliamų grėsmių, kaip padarė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, palikdamas Žiemgalą su visa R. Janutiene be grėsmėms atsparaus savo partijos kandidato.