Nuomonės

2019.09.08 11:06

Libertas Klimka. Oršos pergalę minint

Libertas Klimka, etnologas2019.09.08 11:06

Išaušusi rugsėjo 8-oji – labai įsimintina kalendorinė data. Ir net dėl keleto priežasčių.

Pirmiausia tai Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė, liaudyje vadinama Šiline. Šeštadienį prasidėję atlaidai vyks Šiluvoje visą oktavą, iki rugsėjo 15-osios, kiekvieną dieną tikintiesiems meldžiantis kuria nors svarbia intencija. O Lietuvos valstybės istorijoje – tai Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, numatyta 1429 metų pradžioje Lucko pilyje vykusiame Europos monarchų suvažiavime, tarsi kokiame pirminiame Europos integracijos forume. Tradicinių papročių kalendoriuje ši diena vadinama Sėmene, nes apie šį metą kaime prasidėdavo žiemkenčių sėja, apipinta daugybės liaudiškų atodairų ir tikėjimų. Kaipgi kitaip, sakydavo: kokia rugių sėja, tokia ir daga. Taigi rūpestis, ar bus duonelės kasdieninės šeimai... Dar rugsėjo 8 dieną 1514 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, talkinama lenkų kariuomenės, laimėjo istorinę pergalę prieš Rusiją. Mūšis įvyko prie Oršos tvirtovės ant Dniepro kranto. Apie šią 505 metų sukaktį ir kiek plačiau....

Karai su Rusija, prasidėję beveik kartu su Rusijos valstybės susikūrimu XV a. II pusėje, truko ne ką trumpiau nei kovos su kryžiuočiais. Lietuvos rytinės žemės buvo nuolat niokojamos, o teritorija vis mažėjo. Oršos mūšis mena tuos laikus, kai po pirmųjų be galo skaudžių Rusijos smūgių, netekusi bemaž trečdalio teritorijos, Lietuva susitelkė ir sugebėjo atsispirti tolesnei ekspansijai. O buvo taip... 1512 m. Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III pradėjo ketvirtąjį karą su Lietuva. Tam jį paskatino užmegzti draugiški santykiai su Vokietijos imperatoriumi Maksimilijonu I Habsburgu, kuris ketino suburti plačią koaliciją prieš Jogailaičių valstybes. Juk tuo metu Jogailaičių dinastija buvo savo galybės viršūnėje: Žygimantas Senasis valdė Lietuvą ir Lenkiją, jo brolis Vladislovas – Čekiją ir Vengriją. Tačiau Lietuvos padėtis ypač pasunkėjo, kai 1514 m. liepos 30 d. krito pasienio tvirtovė Smolenskas. Tolimesnį kelią į Lietuvą dar saugojo Vytauto Didžiojo statyta Oršos pilis. Jos link Vasilijus III ir pasiuntė pagrindines savo pajėgas – 80 tūkstančių šarvuotų raitelių kariuomenę. Žygimantas Senasis sutelkė tik 32,5 tūkstančio Lietuvos ir Lenkijos raitelių bei 3 tūkstančius samdytų vokiečių pėstininkų kariuomenę. Šie pulkai, vadovaujami patyrusio karvedžio, didžiojo etmono, Kijevo kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio, patraukė užkirsti priešui kelią.

Rugsėjo 8 d. ši kariuomenė sėkmingai forsavo Dnieprą ir glaudžiomis gretomis išsirikiavo prieš gausias rusų pajėgas. Rytmetį užvirė įnirtingos abipusių atakų kirstynės; tačiau įdienojus kur kas gausesni maskvėnų būriai ėmė supti besiginančius husarus. Etmonas įsakė šiems trauktis atgal, tarsi ketintų bėgti iš kovos lauko. Maskvėnų raiteliai patikėjo dešiniojo lietuvių sparno atsitraukimu ir puolė juos vytis. Ogi husarai nuviliojo priešą prie miškelyje užmaskuotų patrankų. Kaip rašo pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas-Kojalavičius, tolesnė mūšio eiga taip klostėsi: „Konstantinas, pasukęs su savo kariais į kairę, užvedė priešo raitelius, lipte lipančius jiems ant kulnų, tiesiai ant karo pabūklų... Baisi artilerijos salvė smogė į susigrūdusius raitelius, išguldė ištisas maskvėnų kavalerijos eiles. Tarp rusų raitelių kilo didžiulė panika ir sąmyšis, jie šaukdami ir rėkdami pasileido išsigandę bėgti“. Karo istorikai tai laiko pirmąja artilerijos pasala mūšių istorijoje bei puikia sąveika tarp kariuomenės dalių.

Rusai išties buvo negailestingai sumušti – žuvo apie pusę priešo kariuomenės. 10 vaivadų, tarp jų ir vyriausieji vadai, bei 4 tūkstančiai karių pateko į nelaisvę. Caras Vasilijus III atsisakė išpirkti belaisvius, pareiškęs, tegu baigia jie savo gyvenimą Vilniaus kalėjimuose.

Deja, šauniąja Oršos pergale nebuvo tinkamai pasinaudota. Dėl lietingo oro ir pabjurusių kelių tik rugsėjo pabaigoje Lietuvos pulkai pasiekė Smolenską, bet be patrankų nesugebėjo tvirtovės atsiimti. Tačiau pasinaudojus šia pergale Jogailaičiams pavyko suardyti Maskvos sąjungą su imperatoriumi Maksimilijonu I. Rusai ilgai nebedrįso pulti Lietuvos – ir tai leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Būtent šiuo atokvėpio laikotarpiu buvo pradėtas knygų spausdinimas, sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai.

Oršos mūšis yra įamžintas to meto dailininko drobėje, saugomoje viename iš Lenkijos muziejų. Labai įdomus paveikslas, su smulkiausiomis detalėmis vaizduojantis įvairias mūšio fazes.

Išskirtinę rugsėjo 8 dieną savaip pažymi ir dangaus šviesuliai: šio vakaro žaroje prie pilnėjančio mėnulio labai priartės Saturnas, kuris senovėje laikytas laiko dievaičiu, taigi simbolizuoja istorinę atmintį. Istorija, kaip jau romėnai pastebėjo, turi labai galingą tėvynės meilės užtaisą, tik nepamirškime jos žinių panaudoti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.