Nuomonės

2019.09.05 15:59

Ramūnas Terleckas. Raudonu ferariu į gerovės valstybę

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2019.09.05 15:59

Kartais, nežinia kodėl, svarbūs ir įdomūs dalykai pasiekia be jokių pastangų, lyg atsitiktinai, lyg taip ir turėjo nutikti. Prie tokių priskirčiau ir prieš pat rugsėjo 1-ąją pasirodžiusią „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonąją knygą“. Nors visus šio veikalo autorius truputį pažįstu, pirmą kartą apie ją visiškai netikėtai išgirdau per LRT RADIJĄ.

Vienas iš knygos iniciatorių Seimo narys Mantas Adomėnas „Raudonosios knygos“ pasirodymo prasmę įvardija kaip tikslą permąstyti humanitarikos savitą prigimtį, pašaukimą ir siūlomas galimybes, kad būtų atkurta akademinė ekosistema, kurioje visi mokslai atlieka savo vaidmenis. Kiti autoriai – Nerija Putinaitė, Rimvydas Petrauskas, Mantas Tamošaitis, Vytautas Ališauskas irgi tikisi, kad humanitarinių mokslų vieta visuomenės gyvenime bus permąstyta ir suvokta, o tai atneš daug didesnės naudos valstybei nei šiuo metu įsivaizduojama.

Man šios knygos pasirodymas rugsėjo 1-osios išvakarėse pasirodė simboliškai svarbus, nes jis mokslininkų bendruomenę ir platesnį visuomenės narių būrį (tarp jų politikus bei sprendimų priėmėjus) kviečia diskusijai, kuri gali suteikti naują postūmį tolimesnei valstybės raidai. Nebandysiu tiksliai persakyti visų idėjų ir pamąstymų, tik noriu pasidalinti man įspūdį padariusiais pastebėjimais. Vienas jų – be humanitarinių mokslų neįmanoma išspręsti daugelio civilizacijos evoliucijos keliamų klausimų: nuo dirbtinio intelekto atnešamų etinių, filosofinių, teisinių galvosūkių iki kultūrų santykio keliamų problemų. Be humanitarinių mokslų negalime mąstyti kritiškai, atskirti netikras naujienas, pastebėti vėl atgimstančias autoritarizmo apraiškas. Galbūt imtis tokios knygos rašymo autorius paskatino ir tai, kad šiemet vyriausybė valstybės vardu nusprendė finansuoti mokslus visiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ar kolegijose įstojusiems piliečiams.

„Tai bus padaryta kai kurių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų sąskaita. Tai būtų signalas abiturientams ir kitiems stoti į tas programas, kurių labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui“, – žurnalistams balandį sakė Algirdas Monkevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministras, nuo to laiko nelabai ką gebėjęs nuveikti net spręsdamas pedagogų atlygio už darbą problemas.

N. Putinaitė primena, kad gerovės valstybė, kurios link norėtų vesti prezidentas, nėra tik materialūs dalykai. Gerovė yra ir kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimas, tų poreikių turėjimas. Šiame kontekste kiek disonuoja prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodžiai, pasakyti sostinės Jono Basanavičius progimnazijos mokiniams mokslo metų pradžios proga. Prezidentas žinias palygino su automobiliu, esą, jei vaikai gerai mokysis, per gyvenimą važiuos ferariu. Neabejoju, kad visi norime gyventi gerovės valstybėje, tik ar jos pagrindinis tikslas yra per gyvenimą skrieti ferariais ir viską matuoti finansų bei ekonomikos matu? Į tokius klausimus ir turi atsakyti humanitarai. Beje, „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonąją knygą“ nemokamai galima rasti internete. Prasmingo skaitymo.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.