Nuomonės

2019.09.08 10:30

Tadas Janušauskas. Cemachas Šabadas – didysis vaikų draugas, tapęs „Daktaru Aiskauda“

Gimęs Vilniuje, Cemachas Šabadas (1864–1935) čia praleido beveik visą gyvenimą, keisdamas gyvenamąją vietą: gyveno dab. Pylimo, J. Basanavičiaus, Domininkonų gatvėse, Gedimino pr. Savo visuomenine, švietėjiška ir labdaringa veikla apgaubė visą miestą, ypatingą dėmesį skirdamas vargingiesiems, vaikams ir ligoniams.

Baigęs realinę berniukų mokyklą, mokslus tęsė žymiojoje Ramailės ješivoje, o nuo 1881 m. studijavo mediciną Maskvos universitete. Už cukrinio diabeto tyrimą 1894 m. C. Šabadas gavo medicinos mokslų daktaro vardą.

Grįžęs į Vilnių dirbo vietos žydų ligoninėje, prisidėjo steigiant daugelį svarbių institucijų. Viena svarbiausių buvo Žydų sveikatos apsaugos draugijos (OZE) Vilniaus skyrius, kuris ne tik teikė medicininę pagalbą, tačiau užsiėmė labdaringa veikla, higienos švietimu, leido medicininius laikraščius „Žmonių sveikata“ ir „Būk sveikas“.

C. Šabado iniciatyva įsteigti kūdikių namai, ambulatorija mokyklinio amžiaus vaikams, sveikatinimo įstaigos ir pigios valgyklos. Jis įgyvendino sumanymą paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją, o vargšų vaikams tai dažnai būdavo vienintelė galimybė gauti medicininę priežiūrą. Nepasiturinčioms moterims, auginančioms vaikus, skyrė iniciatyvą „Pieno lašas“ – joms buvo suteikiami nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužiai.

Be tiesioginio darbo medicinos ir slaugos srityje, C. Šabadas nemažai jėgų skyrė mokslui. Būdamas mokymo gimtąja žydų kalba – jidiš – entuziastas, sukūrė daugelį medicinos terminų šia kalba. Taip pat tapo vienos svarbiausių žydų mokslo institucijų – JIVO – įkūrėju.

Jo gyvenimas tapo įkvėpimu daugeliui. Vienas jų – rusų rašytojas Kornėjus Čiukovskis (1882–1969), sukūręs personažą „Daktaras Aiskauda“ (1925), kurio prototipu, kaip teigia autorius, ir buvo daktaras C. Šabadas.

Savo memuaruose K. Čiukovskis rašė: „Sumaniau šią pasaką parašyti, (...) kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu „Daktaru Aiskauda“. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo C. Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs.“

Reikia atkreipti dėmesį, kad „Daktaras Aiskauda“ turi daug panašumo su daktaru Johnu Dolitliu, rašytojo Hugh Loftingo (1886–1947) personažu, pasaulį išvydusiu keletą metų prieš „Daktarą Aiskauda“. Tikėtina, kad „Daktaro Aiskauda“ istorija buvo viena iš daugelio, kurios buvo ne tiesiog išverstos į rusų kalbą, bet perrašytos ir adaptuotos (taip „Pinokis“ tapo „Buratinu“, o „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ – „Smaragdo miesto burtininku“).

Nepaisant to, C. Šabadas iš tiesų galėtų būti „Daktaro Aiskaudos“ prototipu. C. Šabadui mirus, jo įkurtos OZE vaikų sanatorijos kieme buvo pastatytas paminklas, ant kurio jidiš kalba buvo iškalta „Cemachas Šabadas. Didysis vaikų draugas“, taip pažymint jo atsidavimą vaikams ir jų sveikatai.

Šiandien skulptūra C. Šabadui yra Mėsinių ir Dysnos gatvių kampe. Ji buvo sukurta skulptoriaus Romo Kvintos ir atidengta visuomenei 2007 m. gegužės 16 d. Litvakų fondo iniciatyva ir lėšomis. Skulptūra vaizduoja seną daktarą, bendraujantį su mergaite, laikančią ant rankų kačiuką. Visai netoliese ant Mėsinių g. 3 pažymėto namo galima rasti pieštą asmenį – tai projekto „Sienos prisimena“ iniciatyva, skirta prisiminti Vilniaus žydų kvartalo gyventojus.

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje „Discover Jewish Lithuania“.