Nuomonės

2019.09.15 12:57

Tadas Janušauskas. Kėdainių senosios rinkos ir sinagogos istorija: „skerdiko namai“ bei garsiausi pasaulio žydai

Tadas Janušauskas, Centrinio Europos universiteto doktorantas2019.09.15 12:57

17 a. pradžioje teisę Kėdainiuose kurtis gavę žydai čia pasistatė medinę sinagogą, špitolę (ligoninę) ir mikvą. 1666 m. kunigaikštis Boguslavas Radvila (1620–1669), įtraukiant jau žydų gyvenamas teritorijas, suformavo žydų kvartalą (jam skirtos Senosios rinkos gatvė, Žydų gatvė ir Kreivosios gatvės dešinė pusė), o Senosios rinkos aikštė tapo jo centru.

Amžiaus pabaigoje aikštėje buvo 11 karčiamų, 9 parduotuvės, 5 kepyklos, skerdykla, viena siuvėjo, 6 batsiuvių ir 11 odininkų dirbtuvių. Jų savininkai ir darbuotojai buvo beveik išskirtinai žydai iš tuomet aplink aikštę stovėjusiuose namuose gyvenusių 64 šeimų.

1781 m. aikštę nuniokojo gaisras. Po jo per kelerius metus vietoje medinės buvo pastatyta nauja, mūrinė, iki šių dienų išlikusi, Didžioji sinagoga (dešinėje). Barokinis sinagogos fasadas panašus į netoliese esančios evangelikų reformatų bažnyčios (žr. iš Didžiosios rinkos), kuri buvo pastatyta kiek anksčiau nei Didžioji sinagoga. Sinagogos vidaus puošimo darbai užtruko iki 19 a. pradžios, o savo freskomis ir didžiuliais sietynais ji buvo garsi visame regione. Esant poreikiui ir galimybėms, litvakai daug kur statėsi ir po antrąją sinagogą, taip sukurdami vasarinės ir žieminės sinagogų kompleksą. Vasarinė sinagoga įprastai buvo erdvesnė, o žieminė – mažesnė ir šildoma.

Žieminė Kėdainių sinagoga (kairėje) buvo pastatyta 19 a. pradžioje. Panašiu metu priešais Didžiąją sinagogą buvusiame pastate, vietinių vadintame „skerdiko namu“, buvo įrengta mėsinė. Dalis šio pastato buvo naudojama ir kaip areštinė. „Skerdiko namą“ ir žieminę sinagogą jungė arka, kurioje buvo įtaisytas saulės laikrodis su hebrajiškomis raidėmis vietoje skaičių. Panašių laikrodžių būta ir kitų Europos miestų žydų kvartaluose.

Kėdainiuose gyveno kelios garsios talmudistų Kacenelenbogenų giminės kartos, miestą pavertusios svarbiu judaizmo studijų centru. 1727 m., būdamas septynerių, mokytis čia atvyko vėliau visame pasaulyje Vilniaus Gaono (t. y. genijaus) vardu išgarsėjęs Elijas ben Šlomas Zalmanas (1720–1797). Manoma, kad kelerius metus Kėdainiuose besimokiusį būsimąjį Vilniaus Gaoną mokė vienas garsiausių Jeruzalės [Talmudo] komentatorių, kėdainietis Mošė ben Simonas Margolis (1710–1780). Kėdainiuose taip pat gimė ir augo garsus žydų Apšvietos – haskalos – ir sionizmo atstovas Mošė Leibas Lilienbliumas (1843–1910).

Ilgai tarnavusios žydų religinėms ir pasaulietinėms, bendruomeninėms reikmėms, Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo sekusiu okupacijos laikotarpiu, sinagogos buvo tapusios ir arklidėmis, ir sandėliais. Prieš keliolika metų pabaigus sinagogų rekonstrukcijas, Mažojoje įsikūrė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, o Didžiojoje – dailės mokykla.

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje „Discover Jewish Lithuania“.