Nuomonės

2019.09.02 15:55

Linas Kojala. Kodėl Trumpas neatvyko į Lenkiją

Linas Kojala, politologas2019.09.02 15:55

„Lenkiuosi prieš Vokietijos tironijos aukas ir prašau Jūsų atleidimo.“

Tokiais žodžiais Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių minėjime savaitgalį kreipėsi dabartinis Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. Jis, kartu su dar dešimtimis politinių lyderių, įskaitant ir Lietuvos prezidentą, prisiminė didžiausią 20 amžiaus tragediją; ji, skirtingais duomenimis, nusinešė 70, o gal ir 85 milijonus gyvybių – tai sudarė apie tris procentus tuometinės pasaulio populiacijos.

Tiesa, vieno itin laukto svečio ceremonijose nebuvo; Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, likus vos kelioms dienoms, atšaukė ilgai planuotą apsilankymą. Paskambinęs kolegai Lenkijos lyderiui jis teigė negalįs palikti savo šalies, kurios link artėja didžiulis uraganas. Sunkiai prognozuojama stichinė nelaimė, ypatingą grėsmę kelianti Floridos valstijai, įpareigoja prezidentą likti Vašingtone. Vietoje Trumpo, kuris pažadėjo Lenkiją aplankysiantis vėliau, į Europą iškeliavo viceprezidentas Mike`as Pence`as.

Diplomatijoje tokio rango vizitai paskutinę akimirką keičiami itin retai. Bet šiuo atveju stebėtis galbūt ir neverta, mat Jungtinėse Valstijose jau prasidėjo intensyvios batalijos prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Floridos valstija čia atlieka esminį vaidmenį, mat garsėja tuo, kad kiekvienuose rinkimuose nukrypsta į vienos iš dviejų partijų pusę itin nedidele persvara. 2016 metų balsavime Trumpas Floridoje laimėjo, bet pastaruoju metu jo darbo vertinimo santykis valstijoje ženkliai smuko ir iš +22 procentų tapo –1. Be to, Trumpas supranta, ką reiškia lyderystė nelaimių metu. Prezidentas George`as Bushas jaunesnysis, prieš keturiolika metų nesugebėjęs suvaldyti uragano Katrina pasekmių, dar ilgai jautė neigiamas to pasekmes.

Kita vertus, galbūt D. Trumpas galėjo apsilankymą Lenkijoje sutrumpinti ir grįžti į JAV dar prieš prasidedant uraganui. Juolab, kad dar anksčiau jis nusprendė nevykti į Grenlandiją parduoti atsisakančią Daniją, o šeštadienį praleido ne intensyviai ruošdamasis, o žaisdamas golfą. Kai kurie Lenkijos apžvalgininkai suskubo spekuliuoti, jog Trumpas tikrai būtų radęs išeitį, jei kelionė būtų buvusi į vieną iš strategiškai reikšmingų valstybių – pavyzdžiui, Izraelį ar Saudo Arabiją.

Lenkijoje Trumpo sprendimas nebuvo pasmerktas – pastebėta, jog to ir buvo galima tikėtis iš prezidento, kurio šūkis – „Amerika pirmiausia“. Visgi šioks toks nusivylimas suprantamas, ypatingai žinant politinę vizito reikšmę. Lenkijos valdantiesiems, kurių rudenį laukia parlamento rinkimai, Trumpas yra užsienio politikos pergalių simbolis. Jei santykiai su Europos Sąjunga yra komplikuoti, tai transatlantiniai ryšiai stiprėjo. Juo labiau, kad Jungtinių Valstijų lyderio apsilankymas nebuvo skirtas tik istorijai paminėti: tikėtasi, kad Trumpas paskelbs apie intenciją supaprastinti vizų režimą Lenkijos piliečiams (trumpam apsilankymui vizų nereikia visoms bendrijos šalims išskyrus Lenkiją, Rumuniją, Kiprą, Bulgariją ir Kroatiją); be to, planuota pasirašyti memorandumą dėl papildomų JAV karių dislokavimo (projektas, dar žinomas „Trumpo forto“ vardu), taip pat susitarti dėl bendros strategijos 5G technologijos plėtros klausimu. Viceprezidentas M. Pence`as, žinoma, šiuos darbus pratęs, bet, nedalyvaujant D. Trumpui, jų politinis svoris šiek tiek mažesnis.

Palūkėti tiesioginio kontakto su D. Trumpu teks ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Tai galėjo būti pirmasis daugiašalis susitikimas, kuriame šalies vadovas dalyvautų kartu su JAV lyderiu. Dabar, tikėtina, tai nusikelia į gruodžio mėnesio pradžią, kuomet vyks NATO Viršūnių susitikimas. Žinant, koks sudėtingas JAV prezidento santykis su Aljansu, intrigos nestigs.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt