Nuomonės

2019.08.27 17:43

Vytautas Keršanskas. Baltijos kelias, komunizmas ir Kinija

Vytautas Keršanskas, politologas2019.08.27 17:43

Baltijos kelias parodė pasauliui, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekia ne mažos, kaip sovietinė propaganda teigė, „nacionalizmo suklaidintos“ grupelės, bet absoliuti šių pavergtų tautų dauguma. Dėl savo krūvio, Guinnesso rekordų knygoje užfiksuoto masiškumo, o taip pat jau netrukus įgyvendinto nepriklausomybės siekio Baltijos kelias tapo visuotinai atpažįstamu taikios kovos už laisvę simboliu.

Lietuvoje gerai žinomas žurnalistas ir analitikas Edwardas Lucasas teigia, kad komunistinių režimų žlugimas prieš tris dešimtmečius turėtų būti atidžiau nagrinėjamas svarstant, kaip sulaikyti vis didesnes pasaulines ambicijas demonstruojantį komunistinį ir autoritarinį Kinijos režimą. Tad galbūt neatsitiktinai dėl pilietinių laisvių išsaugojimo jau trečią mėnesį kovojantys protestuotojai rugpjūčio 23-iąją nusprendė atkartoti Baltijos kelią Honkonge.

Pasaulinei žiniasklaidai atidžiai sekant įvykius šiame ypatingame autonominiame Kinijos regione, protestuotojų pasirinkimas padėjo ne tik kur kas plačiau pasklisti žiniai apie Baltijos kelio trisdešimtmetį, bet ir parodyti tęstinumą tarp skirtingų kovų su komunistiniais režimais. Baltijos šalių gyventojai siekė atstatyti neteisėtai iš jų pasiglemžtą nepriklausomybę ir sukurti demokratiją, honkongiečiai siekia išsaugoti savo pilietines teises, įtvirtintas „vienos valstybės, dviejų sistemų“ susitarime.

Iš pirmo žvilgsnio tolimi – tiek geografiškai, tiek ir Lietuvos interesų atžvilgiu – įvykiai palaipsniui tampa mums vis aktualesni. Ne veltui šiais metais Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Kinijai pirmą kartą skirtas atskiras paragrafas. Ne atsitiktinai pirmasis prezidentui Gitanui Nausėdai po ką tik įvykusios priesaikos ceremonijos Seime klausimą uždavė žurnalistas iš Kinijos. Augančios Kinijos ambicijos pasaulyje, taigi ir mūsų regione, ateina ir su savo specifinėmis grėsmėmis.

Kinijos ir Baltarusijos santykiai taip pat yra reikšmingas veiksnys. Pekinas ne tik didina investicijas mūsų kaimynystėje, tačiau ir teikia šimtamilijonines paskolas Minskui išsimokėti savo skolas Rusijai. Santykių dinamika rodo, kad Kinija Baltarusiją mato kaip vienas iš durų į Europą, tuo tarpu Minskui Pekinas gali tapti atsvara, reikalinga atlaikyti Maskvos spaudimą.

Verta atkreipti dėmesį ir į, ko gero, pirmą kartą Lietuvoje įvykusį kinų diasporos susibūrimą, kurie atėjo pasisakyti prieš praėjusią savaitę Katedros aikštėje Vilniuje vykusią Honkongo protestuotojų palaikymo akciją. Apie tai, kaip Kinijos diaspora gali būti panaudojama ne tik tokiems veiksmams, bet net ir šnipinėjimui Vakaruose, kalbama labai rimtai. Kinijos žvalgybos įstatymas numato, kaip žvalgybos institucijos gali kreiptis į savo piliečius padėti jiems vykdyti tam tikrą užduotį. Jis taip pat nurodo, kad pagalba yra privaloma, nesvarbu kur pilietis begyventų. Tuo tarpu Kinijos kariuomenės „trijų karo būdų“ koncepcija akcentuoja viešosios nuomonės formavimo svarbą ginant nacionalinį interesą.

Honkongo protestuotojus palaikantys mitingai kinų diasporos taip pat buvo trikdyti ir kitose demokratinėse pasaulio šalyse. Tačiau Pekino įstatymiškai ar doktriniškai įtvirtintos nuostatos leidžia pagrįstai abejoti, kiek tokie protestai gali būti kylantys iš apačios, o kiek yra diriguojami institucijų.

Kinijos ekonominės galimybės yra tai, ką Lietuva turi išnaudoti. Kinija kaip veiksnys Rusijos įtakos Baltarusijoje mažinimui taip pat yra potenciali ir nagrinėtina galimybė, galinti pasitarnauti Lietuvos interesams. Tačiau santykių su Kinija galimybės privalo būti svarstomos grėsmių, kylančių iš demokratinio ir autoritarinio pasaulio konkurencijos, kontekste. Baltijos kelio nustatyta kryptis net ir po trijų dešimtmečių reikalauja mūsų pastangų būti apsaugota.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.