Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – Amerikos prezidento siūlymas nusipirkti Grenlandiją ir kas įvyko, danams tą pasiūlymą atmetus. Ar jis tikrai buvo nerimtas, ar už jo slypėjo didelių valstybių interesai?
„Mandagiai“ – rašė Danijos laikraštis „Jyllands-Posten“, – „nėra tas žodis, kuris apibūdintų būdą, kuriuo JAV prezidentas atšaukė savo valstybinį vizitą.
Pirmiausia jis save pasikvietė pats, paskui atėjo oficialus kvietimas iš Danijos. Tai, kad susitikimo pagrindinis klausimas turėjo būti Grenlandijos pirkimas, paaiškėjo tik tada, kai apie tai pranešė dienraštis „Wall Street Journal“.
Žinoma, Danijos vyriausybei jau anksčiau turėjo būti aišku, kad Grenlandija ir Arktis stovės labai aukštai susitikimo darbotvarkėje.
Iš ministrės pirmininkės Mette Frederiksen buvo laukiama, kad ji kuo greičiau aplankys D. Trumpą Baltuosiuose Rūmuose tam, kad aptartų saugumo ir geopolitinius iššūkius Arktyje.
Tai, jog JAV vyriausybė skiria laiko tam, kad ištirtų Grenlandijos nupirkimo galimybes, rodo, kokia svarbi ši tema yra“, – daro išvadą Orhuse leidžiamas laikraštis.
Amerikos dienraščio „New York Times“ nuomone, „D. Trumpo ketinimas pirkti Grenlandiją nieko neturi bendro su realia politika. Tai tik rodo jo neobliuotą ir įžeidų pasaulio supratimą, pagal kurį save valdančios teritorijos su 56 tūkstančiais gyventojų pirkimas tėra didelis nekilnojamojo turto sandoris.
Tai, kad Jungtinių Valstijų prezidentas šitaip akivaizdžiai demonstruoja savo ignoranciją ir priekabiu pykčiu rizikuoja seno ir svarbaus sąjungininko draugyste, kelia baimę“, – rašo vienas įtakingiausių JAV laikraščių.
Slovakijos sostinės dienraščio „Pravda“ požiūriu, „D. Trumpas primena žvaigždes perkančio verslininko karikatūrą Antoine‘o de Saint-Exupéry knygoje „Mažasis princas“.
Jis atšaukė savo vizitą Danijoje, nes Danijos premjerė jam davė suprasti, kad Grenlandija neparduodama.
Ne, tai ne balandžio pirmosios pokštas. Danijos premjerė paaiškino, kad Grenlandija pirmiausia priklauso ne Danijai, o jos gyventojams. Tam, kad šitą savaime suprantamybę suprastų, D. Trumpas dar nesubrendęs“, – rašė Bratislavos laikraštis.
Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ pažymėjo, kad „D. Trumpo elgesys neliks be konsekvencijų. Danai pradeda apsigalvoti, ar jie saugumo klausimais vis dar gali pasitikėti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Sukėlęs konfliktą su Danija D. Trumpas daug rizikuoja, nes NATO gretose panašiai ištikimų sąjungininkų jis turi mažai“, – teigė Varšuvos laikraštis.
O Norvegijos sostinės dienraštis „Aftenposten“ rašė, kad „pagunda išties didelė čia matyti tik dar vieną absurdišką prezidento užmojį, palydėtą nediplomatiško elgesio. Tačiau dalykas vertas rimtesnio dėmesio.
Danija yra glaudus Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, ir kai Amerikos prezidentas šitaip įžeidžiai laikosi tos valstybės karalienės ir vyriausybės atžvilgiu, tai jau nebe juokai.
Ne tik Rusija, bet ir Kinija savo buvimą Arktyje sustiprino. Todėl suprantama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia nori kurti subalansuotumą.
Bet tada jos neturėtų savo NATO partnerės Danijos atžvilgiu elgtis kaip necivilizuotos storžievės“, – patarė Oslo laikraštis.
Šiaurės Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“ pažymėjo, jog „kaip sėkmingas verslininkas D. Trumpas turėtų žinoti, kad Grenlandija priklauso ne danams, o turi autonomiją.
Tačiau tokios detalės, žinoma, netelpa į trumpas žinutes, kuriomis D. Trumpas pasauliui atima kvapą“, – rašė Osnabriuko laikraštis.
Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ savo bendradarbio Thilo Kösslerio autoriniame komentare reiškė nuomonę, kad „chaosas yra Donaldo Trumpo galios principas. Jo proveržis nupirkti Grenlandiją yra jo didybės manijos, jo imperinių lūkesčių, jo nepasotinamo ego simptomas.
Tai jo nacionalistinės ideologijos „Amerika pirma“, nepripažįstančios jokių nei politinių, nei moralinių ribų, sudėtinės dalys,“.
Vis dėlto, kaip internetiniame laikraštyje „American Conservative“ priminė Dougas Bandow, Donaldas Trumpas – ne pirmas amerikietis, siūlęs nusipirkti Grenlandiją.
Tą padarė ir „1867 m. anuometinis JAV valstybės sekretorius Williamas Sewardas, sutvarkęs Aliaskos įsigijimą. To paties 1946 m. siekė ir prezidento Harry‘io Trumano vyriausybė. Abiem atvejais danai pasakė – ne“.
