Jau patvirtinta. Genas OXTR, kuris paleidžia į mūsų organizmą oksitociną, sukuria jausmą, kad kitos lyties žmogus jus remia. Tai reiškia, kad ryšys bus tvirtas ir patenkinantis.
Dabar tą reiškinį tiria ne tik genetikai, bet ir psichologai bei neurobiologai. Keliolikoje pasaulio universitetų ir farmacijos laboratorijų daromi testai, tikrina savanorių pacientų charakterių panašumus, tyrinėja jų pareiškimų apie meilę tikrumą. Galbūt kada nors išvengsime nusivylimų.
LRT.lt portalo skaitytojai pirmieji apie tai sužinos. Visi norime sužinoti, kas su mumis darosi.
Aišku, kad nuo genų priklauso labai daug kas – mūsų atrodymas ir charakterio bruožai. Esame panašūs į savo gimdytojus ir net į prosenelius. Bet hormonas OXTR dirba, suvesdamas vyrą su moterimi. Jis atsakingas ir už glaudų kūdikio ir motinos ryšį. Jo vieno užtenka sukurti tvirtą ir ilgalaikį ryšį?
Be abejo, ne, rašo „The Conversation“. Reikia surasti daugiau faktų. Kiti faktoriai irgi gali turėti įtakos – politinės, geografinės, ekonominės aplinkybės. O kaip su tais, kurie atsidūrė kitoje valstybėje ir net tapo kitataučiais? Stebint vieno kiaušinėlio dvynius paaiškėjo, kad net ir tie, kurie buvo auklėjami atskirai, gyveno toli vienas nuo kito ir net nesimatė, partnerius bendram gyvenimui ir vienas, ir kitas pasirenka panašius.
Laukti daugybę metų, kol paaiškės, ar pasirinkta teisingai, ar ne, – rizikinga. Mokslininkai supranta, kad jie turi duoti rimtą patarimą dabar pat. Todėl genų tyrimai tęsiasi, bet prisijungia ir neurobiologija.
Profesorius Jamesas McNulty tvirtina, kad rado būdą patikrinti įsimylėjusiųjų jausmus ir beveik garantuoti, ar jų ryšys bus tvirtas, o gal yra didelė tikimybė, kad subyrės. Jis atkreipia dėmesį į tas vietas smegenyse, kurios, pačiam žmogui nežinant, saugo informaciją. Profesionalai tas vietas vadina „intuicinėmis smegenimis“. Tai pasąmonė. Bet ją pasiekti ir su ja pasikalbėti nelengva.
Profesorius daro tokį tyrimą: kompiuterio ekrane sekundės dalį rodo partnerio fotografiją. Dingsta, jos vietoje du objektai: vienas – sukeliantis malonius jausmus, kitas – nemalonius. Žmogus, kuris ieško būdo patikrinti, ar jo ryšys bus tvirtas, turi momentaliai – visa esmė greitumas, negalima susimąstyti, – turi įvertinti tas dvi nuotraukas. Vieni spaudžia teigiamą kompiuterio klavišą iš karto, be jokio abejojimo. Profesorius pastebėjo, kad taip daro žmonės, kurie mato savo partnerį teigiamai dar iki vedybų. Tie, kurie jautė, kad tarp jų kažkas ne visai taip, arba spaudžia neigiamą klavišą, arba delsia atsakyti. Kartais delsia tik sekundės dalį.
Profesorius aiškina, kad taip yra todėl, kad pasąmonė nesutinka su protu. Todėl sprendimas užtrunka. Protas sugeba išanalizuoti tik dalį informacijos. O pasąmonė mato ir užrašo beveik viską. Bet ji nebyli.
Profesorius Arthuras Aronas turi kitą metodą. Jis rodo partnerio nuotrauką, nieko neklausia ir tik prašo prisiminti malonius susijusius su tuo asmeniu momentus. Tuo metu jis magnetiniu rezonatoriumi fotografuoja smegenis. Paaiškėja nedideli, bet labai svarbūs skirtumai. Žmonių, kuriems lemtas ilgas ir sėkmingas ryšys, intensyviai dirba ta smegenų dalis, kuri atsakinga už emocijas. Beveik neaktyvi ta, kuri atsakinga už kritišką mąstymą.
Jis arba ji galėjo prisiekinėti beribę meilę amžiams. Ar tai teisybė ir kiek abi pusės intensyvios – rodo magnetinis rezonatorius.
Bet juk nenusivesi savo širdelės ir nepaguldysi į magnetinį rezonatorių patikrinti. Bandymas tai padaryti gali tapti paskutiniu jūsų ėjimu kartu.
Profesorė Helen Fisher žino visus tuos bandymus, tačiau, jos nuomone, tikriausias testas yra pirmasis pasibučiavimas. Gamta jį mums atsiuntė turbūt dėl to.
Neturime omenyje bučinio, kai jo dalyviams 10–12 metų. Tai kaip obuoliukas gegužės mėnesį. Tik atrodo tikras. Nors būna atvejų, kad ir 10-metė pagimdo. Statistiškai – viena iš keliasdešimt milijonų.
Prasmę turi tikras bučinys. Jis palieka įspūdį, kuris nuspręs, ar verta susirišti. Jeigu jis aistringas ir jausmingas, sukels oksitocino išsiskyrimą ir sumažins streso hormonų. Ispanai apie tai turi priedainį:
La espanola cuando besa,
Es que besa de verdad
(liet. Kai ispanė bučiuoja, tai bučiuoja iš tikro).
Žurnalas „Newsweek“ rašo, kad bučinys leidžia žmonėms gerai pažinti vienas kitą. Atbunda visi jutikliai – uoslės, skonio, lietimo. Lūpose, skruostuose ir liežuvyje yra dvylikos nervų jutikliai, ir jie siunčia pranešimus į visas smegenų zonas.
Tik viena bėda. Einant šituo natūraliu keliu, įmanoma suvaidinti.
